Vasarėlė atskubėjo,
Nešina gėlių žiedais,
Pievas ir laukus užklojo
Savo kilimais žaliais.
Rododendrų krūmai puošias -
Skleidžia šypsenas rausvas,
Tulpės jau senokai juokias,
Jos greičiausios už visas,
Dar tik bundančias iš miego
Vasarines gražuoles,
Bet, visoms gėlelėms skleistis
Skirtas laikas – jis pratęs
Beatgimstantį žavumą
Mūsų nuostabios gamtos,
Juk spalvų tokia gausybė!
Traukia žvilgsnį nuolatos
Tas gležnų žiedų tyrumas,
Nedrąsus jų virpesys,
O, pasklidus aromatui,
Džiaugias kiekviena širdis –
Šiluma į ją sugrįžo,
Saulės nušviestais takais,
Tyliai suskamba, iš lėto,
Muzika gėlių varpais.