Kryžių kalnai

Tik eidama tarp kryžių pamatau, koks vis tik nuostabus yra gyvenimas. Duktė džiaugiasi palaidojus tėvą, kai tuo tarpu jos draugės ginčijasi dėl duobės grožio. Už manęs einantis kunigas šįryt meldėsi už visą kunigiją bei mūsų, krikščionybės, tikėjimą išpažįstančius žmones. O kur visi kiti, kaip teigiama Biblijoje, pasiklydusieji? Įkandin kunigo žygiuoja giedoriai, dėkojantys Jėzui, kad šis mirė ir pagaliau mes esame laisvi, tačiau argi ne Hitleriui reikėtų dėkoti už tokį žygdarbį? Žmonės tamsiais drabužiais moka vieni kitiems pinigėlius už papildomą valandą su lavonu, nes juk svarbiausia matyti kūną. Ir vis tik gyvenimas tęsiasi.