Pakeliui

Ateina laikas kai valandos trumpėja,
kai vieškeliai į Romą kažkaip pranyksta,
kai nebelieka vietos žingsniams
kuriais tikėjomes dar eit pirmyn.

Tuomet turėtume mes atsitokėti,
įkvėpti ryto vėsų orą, kvepiantį
aromatu alsuojančių žolynų,
klausytis vienišos lakštingalos
gailią nusiskundimo dainą
apie slopinantį skausmą meilės,
ir paragauti gyvenimą dar vieną dieną.