Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Atsiplėšusios nuo dūlančių lapų krūvos akys pradėjo ieškoti žibučių. Kalno šlaite kelios mėlynavo – kerėpliškai prasimušusios pro pernykščių dūlėsių šarvą, jos įžūliai demonstravo savo gležnumą tiems keliems sužvarbusio parko lankytojams. Mergaitė lėtai, su begaline kantrybe, užpūškavo į kalnelį, stropiai nusimovė pirštinytę ir sužvarbusia sauja čiupo kuokštą geibių gėlyčių.
Trekšt. Ji tikėjosi tokio garso, nusukdama žibučių kotelius. Vėsūs, tarsi guminiai jie prilipo prie mažiuko delno. Neskleidė jokio garso, tik priekaištingai spoksojo į ją, šiureno savo žydrų galvučių žiedlapiais ir čia pat geibo, išleidinėjo paskutinį kvapą, glebo, tamsėjo. Nusviedusi žiedus mergaitė įniko trinti delniuką į striukės skverną.
-Glorija. Ateini čia!
Nuo tvenkinio pusės vėjo gūsis sviedė motinos staugsmą. Bėgte nuo šlaito, takeliu, jų dar nesimato, tik balsai. Pykstasi. Kojytės sulėtėja, viens akmenėlis, du akmenėlis, duobutė, keli grumstai, suplota skardinė – bus dviratis pervažiavęs. Pėdsakai, pėdsakai, pėdsakai. Už takelio posūkio krūmai nebeužstojo vaizdo. Pažliugusi tvenkinio pakrantė, meldų kuokštas, antytės, suolas, abu tėvai ir salotinė brolio kepurytė pūpsanti vežimuke. Jos dar nepastebėjo.
- Tu kūrva, išlaistei. Nagus tau nukapot, kūrva. Nu bliat, bliat. Užpisai tu mane, nachui, šiandien. Tošna jau nuo tokios sutraukos. Kaip pro šoną, taip pro šoną.
Iš trūkčiojančios tėvo burnos, surauktos kaktos, raukšlelės prie kairiojo lūpų kampučio, kabliu sulenktų pirštų makaluojamų mamai po nosim, sulinkusių kelių, į kuprukę susimetusių pečių tvoskė liūdna neapykanta. Jis pirmas pamatė takeliu atšlepsinčią dukrą. Akimirksniui susigraudinęs pasitrynė galvą, ausis, išsitiesė, net pasirąžė - kaip kad Murklis rytais daro. Ji drąsiai priėjo prie tėvo.
- Pririnkai mamai gėlyčių?
Mergaitė šypsodamasi žiūrėjo į tėvą. Nesitikėdamas atsakymo jis pritūpė priešais, įsikabindamas į ją. Žiūrėjo dukrai į akis. Nemirkčiodamas. „Tetis toksai pats kaip mano Murklis“ – galvojo mergaitė įdėmiai stebeilydamasi į pilkšvas tėvo akis, šviesių plaukų ežiuką, styrančias, žvarbstančias ausis. Tėtis tvoskė rūgštele, karčiom cigaretėm, pūvančių kojinių drėgme. Glorija čiupo rankutėmis už tėčio ausų. Jis meiliai išsišiepė.
-Kur tavo pirštinės?
Motinos delnas cypdamas ir taškydamas žiežirbas smogė per vaiko pakaušį. Mergaitės nuleido galvą. Žvilgsnį įrėmė į motinos kojas – juodi kedai, baltos juostelės, juodas treningas, salotinės juostelės, pakelti akių aukščiau vis dar nedrįso. Girdėjo, kad tiedu pradėjo koliotis. Tėvas kaip per boksą šuoliukais aplink ir keiksmais smūgiavo nuo riksmo springstančią motiną. Ištaikiusi momentą mergaitė pakreipė galvą į vežimėlyje sustingusį brolį. Jis lyg miegojo, bet sėdomis, pastiręs, baltas veidelis po ryškia kepure atrodė ramus, virpėjo tik nosies šnervikės. Miega.
Įsikabinusi į vežimuko rankeną stumtelėjo. Stabdžiai neveikė, ratukai čirpė, krypavo nelygiu taku. Galelį pavažiavus išgirdo, kad tėvai jau eina iš paskos. Pirmoji pavijo mama, įsikabino į rankeną, pradėjo stumti vežimą, jis jai pakluso iš karto. Mergaitė tipeno šalia, viena ranka laikydamasi vežimėlio rankenos. Nutilęs tėvas šlepsėjo iš paskos. Pravažiavo upelį, kelkraštyje matė rožinį maišelį, kelis butelius, susprogusį šiukšlių maišą,. Ledų pagaliuką pervažiavo ir sutraiškė priekinis vežimuko ratas. Privažiavo parduotuvę.
Mergaitė sunerimusi atsigręžė į staiga žingsnių ritmą pakeitusi tėvą. Jis rausėsi kišenėse. Rausėsi ir rausėsi. Dvi kišenės juodose treninginėse kelnėse. Dvi kišenės juodame bliuzone. Viena marškinių kišenė – ant širdies, kaip sakydavo močiutė. Tėvo rankos naršė kišenes, susipainiodamos ir kliudydamos viena kitai, strigdamos siūlėse ir nagais kabindamosi už apibrizgusių siūlų. Mama liovėsi stumti vežimą. Ji nežiūrėjo į tėvą, stovėjo atsirėmusi į vežimo rankeną ir lūkuriavo. Mergaitė jautė, kad jos nugaros akys atidžiai seka tėvo rankų kelionę kišenių labirintais. Motina irgi buvo tuščia. Jos dar ryte maksimkoj paliko paskutinius centus kai pirko bulką, limonadą, čiupa čiupsų ir pieno broliui.
-Tuščias, bliat.
Vežimukas pajudėjo toliau, mergaitė nepaleisdama rankenos, vilkdama koją už kojos bandė lėtintį jo važiavimo greitį. Motina stūmė vežimą duobėtu šaligatviu ir pyko. Pyko ir kibirkščiavo jos pakaušis, tamsių plaukų sruogos ir baltų plaukų sruogos įsielektrino nuo pykčio, juodas odinis švarkelis pradėjo eižėti ir girgždėti nuo pykčio. Vežimukas kratėsi. Ji tuoj pažadins mano broliuką, gąsdinosi mergaitė ir rankele bandė suturėti įsismarkavusio vežimo riedėjimą. Namai buvo nebetoli.
-Aš tau, kurva, parodysiu.
Pasivijo tėvo pažadas. Glorijos akys akimirksniui išvirto iš akiduobių. Ji matė - tetis stabtelėjo šaligatvio daubelėje, ištiesė rankas į šalis, pasisuko ir žengė kelis žingsnius link čia pat pravažiuojančio autobuso. Kirtęs per stabdžius vairuotojas akimirksniu išsirito pro duris. Sekantis kirtis buvo tėčiui per ausį. Trečias – kumščiu į nosį. Parvarytas atgal ant šaligatvio tėvas išsitiesė palei purviną baltų plytų sieną. Autobusas greitai nuvažiavo. Mama nesidairydama, bėgte nustūmė vežimuką link namų. Mergaitė užsidengė rankute akis, nepaleido vežimo rankenos, bėgo kiek įkabindama. Neverkė.
Namų prieangyje atsibudo brolis. Glorija tiesiog išgirdo kaip jis įkvėpė oro, atsiduso, tuoj pradės niurzgėti. Ištraukusi iš vežimo, mama brolį įkėlė lovytėn. Vežimuką pastūmė pasienin. Pradėjo nurenginėti dukrą. Prietėma darėsi nebepakeliama. Numetusi striukę, kepures ant sofos motina nuėjo į virtuvę ieškoti degtukų. Dukra lyg nubudusi iš snaudulio stryktelėjo ieškoti žvakės. Vakar žaidė su ja po stalu, mama bus kažkur paslėpusi. Rado ant palangės – balta, gerokai išdeginta, apjuosta dulkėto cinamono pagaliukais, tokia skani kai įsidegdavo ir pakvipdavo.
Trinktelėjo durys.
2017-05-12 13:57
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-14 18:57
Geguzis
:D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-13 13:36
wride
1
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-13 09:25
likviduojama
tokių istorijų žinau daug, jos skaudžios, nūdieniškos, deja, deja...
taip vyksta
galima rašyti novelėmis, jei domina ši tema
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-13 00:19
sesė mėta
Aš irgi norėčiau suprasti, kad bus tęsinys. Tikiuosi. Gerai rašote. Net žvarbu pasidaro skaitant. Kažkur norėjau prie kažkokių smulkmenų kibt, bet užsimiršo.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-12 16:52
Geguzis
Dėkoju!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-12 15:32
matrica qr
*visa
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-05-12 15:09
matrica qr
Permečiau kelis sakinius akimis ir siužetas užkabino, įtraukė. Veikėjai - iš žemesnio socialinio sluoksnio. Lyg stebėčiau "TV pagalbą" ar "24 valandas". Nėra tai mano mėgstamos laidos, bet taip pat negalima užsimerkti ir nematyti šios gyvenimiškos problemos - smurtas šeimoje, asocialioje terpėje formuojama vaiko asmenybė, keiksmai ir necenzūriniai žodžiai iš tėvų lūpų. Kiek supratau bus tęsinys? Lauksiu. Autorė rašo sklandžiai ir įtikinamai. Gal tik norėčiau apginti žibutes - pavasario pranašes. Jos siejamos su kuklumu, gležnumu, trapumu, todėl įžūlumo įvaizdis joms nelabai tinkamas apibūdinimas. Bent man taip atrodo. O vusa kita - puiku!
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą