Trumpiausias kelias Namo-179

Din-dan, din-dan, -Laikrodis muša tik man,
                                Laikrodis muša  man ir tau, -laikrodis muša visiems...
           
                  Tokią netikėtą  žinutę gavo Šturmanas Geležėlė.  Šturmanas su Samurajum Gipsiu stovėjo po medžiu ir mąstė. Pasitarę, abu suprato, kad lairodis muša ne tik jiems, Lietuvai, bet ir visam Pasauliui.
    Šturmanas Geležėlė suprato, kad  ant Šatrijos kalno, iš naujjai susiformavusios koalicijos, daug tikėtis nereikia, dar daugiau, jis įžvelgė labai didelę grėsmę Lietuvai. Kodėl? O todėl, kad  „Generaliniam štabui“ laikas egzistuoti yra ribotas, -liko tik dveji meta, - iki 2019. Pasitaręs su broliu Gipsiu Samurajum, nusprendė ne tik Lietuvai, bet ir visam Pasauliui atskleisti didžią XX amžiaus paslaptį. Tokia jau čia paslaptis, visi ją žino, kalba, skaito, rodo, aptarinėja šimtai protingų Nobelio premijų laureatų, bet „vežimas“, nei iš vietos, - ateitis neaiški, tik dar labiau komplikuota, dar baisiau suveltą ir jokių kardinalių sprendimų, tik pateikiama dar labiau neaiškūs Pasaulio glbolizavimo  modeliai. Taip ir gyvenam.. -Ar ilgai tai gali tęstis?  Apsispręsti Šturmanui Geležėlei bvo labai sunku, bet kelio kito jis nematė. Jis nieko nekaltina, - nei naujai išrinkto Lietuvos Parlamento, nei Lietuvos gyventojų. Visi visko žinoti negali. Negali, nes yra labai pavargę, nori tikėti ateitimi, naujai atėjusiais gelbėtojais ir jis, ir Šturmanas Geležėlė, ėmė  jais labai abėjoti.
      Pagal Šturmano Geležėlės vyzijas, pokyčiai turėtų būti tokie, kurie patenkintų visų, - visų  žmonių lūkesčius; verslininkus, kultūrininkus, sportininkus, vaikus, senelius ir emigrantus, -visus lietuvius gyvenančius Pasaulyje. XXI amžiaus realijos liečia visus, - jis prašo visų susimastyti ir susivienyti. Pasaulis pasikeitė, - jis tapo atviras ne tik Lietuvos žmonėms, -ne tik  keliautojams, bet ir iškeliavusiems padorių pajamų jieškantiems, kad galėtų padoriai gyventi ne tik jie, bet ir mylimi artimi žmonės Lietuvoje. Mes laukiam grįžtančių savo vaikų, laukiam atvykstančių svečių ne tik į Šventes iš tolimų šalių, bet laukiam atvykstant juos pasižvalgyti kasdien po nuostabią mūsų šalį-Lietuvą. Visi turi jaustis saugūs ir pamaloninti lietuvišku svetingumu.  Lietuva iš Naujojo Parlamento laukia ne pažadų, o tikro  gyvenimo  džiaugsmo, civilizuotame Pasaulyje. Ant Šatrijos klno, ansmblis „Lituva“ pritariant jungtiniam chorui traukė:
                                             
                                                Lietuva brangi, mano tėvynė,
                                                Šalis, kur miega kapuos didvyriai...

                                                Nemuno kloniai, -kloniai žali,
                                                Statūs krantai smėlėti...
                                               
          Du Broliai, Šturmanas ir Samurajus, yra priešininkai kelių, kurie veda į neviltį ir visišką chaosą. Sveiko proto žmonės turi valdyti Lietuvą. Todėl jie, per gerb. Rašikus, Muzikos dievus, per Generalinų štabą, kreipiasi į Lietuvos žmones, -kreipiasi į Lietuvą ir sako:
    -Ne tie yra tikri Lietuvos patriotai, kuie siekia sukurti „modernią“ Valstybę  pagal  Baltiškas pagonių tradicijas ir sugražintį Lietuvą į gūdžius, niurius  praėjusius amžius, į amžius kai Lietuva gyveno atsiskyrusi savame kiaute. Heroiška praeitis lai lieką mūsų atmintyje amžinai, bet mes gyvename kitame laike ir būkim atviri Pasauliui, ir Pasaulis atsivers mums visiems. Poselėkim Pasuliui baltų tradicijas kaip paveldą, kaip nacionalinę  vertybę, bet ne kaip privalomą, visuotiną mūsų gyvenimo prėdermę, moderniame Pasulyje. Jei pasiduosime reikalavimui registruoti Pagonių tikėjimą kaip religinę bendromenę, sulauksim, dar vieną priedą, prie jau įsigalėjusių destruktyvių, fanatiškai nusiteikusių  religinių sektų. Baltų sektos bendruomenė, būtų visiškas nesusipratimas ir dovanėlė Petrapilio chirurgui-Kibeno Peno imperijai. Lietuvai yra nepriimtinas šitoks valstybės modelis.
      Štai kur, broliai, Šturmanas ir Samurajus, įžvelgia  labai didelius pavojus Lietuvai ir, kad išvengti šiuos pavojus, jie ryžosi atskleisti Didžią paslaptį. Atskleisti  Lietuvai ir Pasauliui, iš kokių šaltinių  sklinda šitokie  Šetono demoniški proektai.
.
            Taip, po 2016 metų Užgavėnių, Šturmanas su savo bendražygiais keliavo po Lietuvą, visus metus kruopščiai darbavosi; rinko informaciją iš visų prieinamų šaltinių, lygino juos su savo gyvenimo patirtimi. Šiandieną atsakymus galėtų duoti jis pats, Šturmanas, bet jis supranta, kad juos pateikus, būtų nesuprastas ir būtu pavadintas paprasčiausiu, iškritusuiš medžio idiotu, kvaileliu, - asilu Antonijum. Todėl jis pasinaudojo patyrtimi, paprasta tiesa, -tegul kalba kiti, o jis, patylės.  Viską išstudijavęs ir apgalvojęs, surinko solidžią darbo grupę iš Lietuvoje gyvenančių garbių ekspertų. Grupė buvo sudaryta solidi, - visi savo srities specialistai, -autoritetai, kurių profesionalumas, nekelia jokių abėjonių nei vienam lietuviui.
          2016 metų vidurvasaryje, per Jūros šventę, Jūrininkų ramovėje „Krantas“, atokiau nuo visų, prie apvalaus, ąžuolinio stalo, prie Švyturio alaus bokalų, prisėdo burelis šmaikštuolių, -kalbėjosi. Jei būtų nukreipti LRT teleobjektyvai, Lituva būtų pažinusi megėjus ir profesionalus. Šturmanas Geležėlė, pasisveikino:
      -Sveki, Žemaičiai. –Pakalbėkim. Kompanija pažvelgė Šturmanui į akis ir ilgai tylėdami tyrinėjo jo akis. Šturmanas sufokusavo žalias- katino akis ir pažvelgė į kiekvieno akių gelmę. Ištyrinėję vienas kitą ir įvertinę Šturmana, situaciją buvo keistai kraupi. Šturmanas suprato jų dviprasmišką padėtį, todėl juos nebekankino, atsistojo, pakėlė bokalą ir tarė: -Už Lietuvą, Lietuvos Karžygiai.. –Už Lietuvą, Šturmane –atsistoję su alaus bokalais, pritarė visi, ir užtraukė:   
                                               
                                      Oj neverk, Motušėlė, kad jaunas sūnus
                                      Eis ginti brangiosios Tėvynės....

                                      Tau dar liko sūnų; kas Tėvnę praras,
                                        Antros neišmels apgailėjęs...
                                             
                                      Kam nusviro galva, tam dangaus Angelai
                                      Vainiką iš deimantų pina....