druska

neišeik
juk rodyklės meluoja
verčia valandas ilgas sekundžių gija
palūkėk
dar pabūkim viens kito migloje
kur apraizgo ir suriša juosta tampria

nekalbėk
pigūs žodžiai kvatoja
gyvą tiesą skaitysiu tiktai  akyse
patylėkim
abu praeitim užsikloję –
ji tarp mūsų suaugo galinga giria

prisimink
kiek savęs paaukojom
į gyvenimo kalną įkopę drauge
o dabar
išdavikiškai mintys pulsuoja –
meiliai kužda aistra aš jauna, tad eime

neklausyk
duknas melas tau kloja –
čia minkščiau nei senuos namuose
netikėk
kad medus saldumu suklijuoja –
mus į vieną sulipdo tik kieta druska