Kas buvo teisus?

1
Kas buvo teisus? Nebesvarbu. Nusinešė
Į praeitį vius liudininkus, o aš ir draugas
Ginčidamiesi supainiojome. Sumaišė
Įkarštis kortas. Netikiu, kad kas

Galėtų čia ir dabar atrasti tiesą.
Tie  kurie vis dar pyksta
Kankinas. Pasistengsiu pamiršti,
Gyventi toliau, neniršti

Jei kas pastotų kelią.
Duosiu valią
Einantiems. O pats laikysiu
Patikėta skeptrą. Paskui trunysiu,

Bet tikiuosi, kad tai duo
Viuomenei naudos.

2
Svaiginantis ir apgaulingas vienybės jausmas
Apėmė padriką minią. Daugelis mano, kad juos
Vienija idėja, bendri tikslai. Tai tik gausmas
Ir kiekvienas girdi tik savo širdį. Gaujos

Apgautas, suviliotas jėgos ir didybės.
Deja krėzdami šunybes
Nieko doro nesukuria ir nemato.
Skeptiškai vertinu, bet nepaisant to

Privalau skaitytis su dauguma.
Jei ji neperžiangia leistinumo
Ribą. Netikiu, kad minia gali įgyti elastingumą.
Prisitaikant prie tikrovės, šmaikštumo

Strėles galiu leisti į bevardę masę.
Bet neturiu įrodymų...

3
Lekiančios dulkės kliudo blakstienas
Ir įvairiomis spalvomis nudažo sapną.
Kokia nuostabi tikrovė. Kiekvienas
Sapnuotojas, pripyldytas tokių sapnų.

Bet skirtumai ir paskirtis neleidžia
Tinkamai įvertinti šį polėkį.
Tai stebūkla, jis beldžia
Į miegančią samonę. Atmerki

Akis, pasistenk suprasti
Ir įvertinti, palygink ir paragauk,
Koks nuostabus. Sukaisti
Verta dėl tokio. Išrauk

Ankstesnį atsiminimą, kad atsiradusią tuštumą
Užpyldytum prasme, kuri atveria tikrą malonumą.

1
Negaliu tavę nubausti, nors derėtų,
Žinau tik tiek, kad anksčiau ar vėliau
Bausmė tave pasivys. Pasėtų
Grudų derlius prasikalė, pagaliau

Aiškus motyvai. Galima spėti koks
Bus galinis rezultatas. Toks
Koks ir turi būti. Nepaisant to,
Kad esi mano mirtinas priešas, išlieto

Prakaito, ašarų ir kraujo
Daug.. tau neatleidžiu, nes kesinaisi
Į uždraustą v. Iš naujo
Primenu kaip puolėme vii.

Jau pakilau, netyčia išlikau, o dėl žūties
Nesidžiaugsiu, ištrintas tu iš ateities.

2
Laimingi tie kurie gyvendami neklydo,
Nedarė nusikaltimų ir nesiklausė piktadarių.
Negaliu girtis, nes vaikystėje paslydo
Širdis užgaudama tuos kuriuos myliu.

Nunešė mane kaip perdžiuvusį šapelį,
Kaitrus ir kankinantis vėjas voliojo po dykumą.
Pravirkau, nes pajutau surudijusį peilį.
Taip nusipelniau, kad tuščią išpuikimą

Papjautų. Liejosi kraujas ir ašaros,
Bet ne į išorę, o į vidų. Tai vidinis
Kraujavimas – virkavimas. Ryte, rasos
Lašai suvilgė lūpas. Smiltys

Ulipo. Tai pagrindas gyvybei užmegsti.
Gavau, galimybę, dar karta gimti.

3
Esmė kartojosi daug kartų, rodosi nieko
Naujo neatneša diena. Jei sąžiningai dirbtume,
Gal atimintume kur nusikalto, kur klupo
Išnykusi karta. Gal būt sukurtume

Idilę ir saldi utopija jau būtų įprasta.
Deja neklauso, sprinksta tautos. Pykčiu
Ir neapykanta be priežasties. Širdy kaista –
Griebiasi smurto ir po kelių kirčių

Lekia sudaužyti likimai, dėjaudami
Ir keikdami tą dieną kai gimė.
Yra dar ir bu padorių... kentėdami
Patyčias ir priespaudą jie nešė

Šviesą ir vandenį. Ne daug kas žino
Kok tyras ir malonus skonis pažinimo.