Nežinomybė

Vėl ateina žiema,
O kodėl – nežinia.
Ji atneš dovanų,
Tik neaišku kokių.

Baltos snaigės lakios,
Priežasties neieškos,
O vanduo suledės,
Nepasakęs kodėl.

Mes bėgiosim laukais
Pagrindais neaiškiais,
Šaltis nosis žnaibys
Ir dingsties nesakys.

Ir eilėraštis gims,
Gal toks pat kaip ir šis,
Tik ar jį kas supras,
Nežinau net aš pats.