Nesistengiau

1
Nesistengiau, bet ilgesio
Ir vienatvės iškankinta širdis
Pastebėjo, gražaus elgesio,
Išsilavinusia nepažystamają. Mirtis

Nusišypsojo, nes tai tik išbandymas.
Šiuo testu patikrino, kas iš tikro
Svarbu ir ko noriu. Vydamas
Stiprų instinktą gavau mikro

Sielos infarktą. Nuliūdęs
Pasipriešinau prigimties šauksmą.
Dabar truputėli apmaudu. Pamiršęs
Įspūdį, vėl atsiduosiu amžinybės gausmui.

Suklydęs pasidaviau.
Pasipriešinau ir nugalėjau.

2
Paspendei spąstus naiviam plėšikui.
Nepritariu tavo sprendimui, gali būti,
Kad aklam iškasei duobę. Tokiu
Atveju tu neteisi. Geriau nekentėti, nei būti

Budeliu. Tu nesupranti. Tikriausiai
Dėl to nes šaunią šunybė sugalvojai, o prigimtis
Kerštinga smalsi, skubina uoliai
Įvykdyti sumanymą. Lapė negali gintis

Pakliuvusi į spąstus, todėl nusigriauš koją.
O kraujo mėgėjai už idėja tau dėkoja.
Nesuprantu, bet kovodama su blogiu,
Nederamais metodais, pati virtai blogiu.

Tikiusi ši menkutė detalė niekam nepakenks,
Nei tau, nei kitiems klastūnams. Kur valia palenks?

3
Jei tavo rankose atsidurtų jaunuolis,
Tarkime, kad žinai, kad po daugelio
Metų drebės visas pasaulis
Dėl šio žmogaus. Sprogdins helio

Bombas. Niokos milijonus nuasmenintų kūnų.
Dabar gali jį nubausti?
Gal nunuodyti? Užgulti visu kūnu
Ir pasmaugti? O gal tik sudrausti?

Nukreipti, išauklėti, išugdyti
Padoriu žmogumi, kuris vertintų, bet kokią gyvybę?
Šiandien teko girdėti
Skirtingų nuomonių. Priešais mano silpnybė –

Nežinojimas. Atsakymas neakivaizdus, todėl pagalvoti reikia.
Gal atrasiu šaltinį atsakanti į klausimą, kuris rėkia.

4
Palinko išminties turintis ir šnibždėjo
Į ausį, kad tas kas gailisi ten kur
Įstatymas reikalauja bausti, galų gale nusidėjo
Bausdamas, žudydamas, ten kur

Derėjo pasigailėti. Šis vėjo šlamesys
Neduoda ramybės. Žinau, kad nuolaidumas
Nusikaltėliui, jį skatina... jį sulaikys
Tik bausmė, laiku ir vietoje. Budrumas

Turi pasireikšti sekant savo veiksmus.
Gal būt savęs gailiuosi ir lepinu,
Ten kur privalau susiimti? Keiksmus,
Kažkada leidau, kaip strėles, iš lūpų

Dabar to pačios... kalba apie dulkes
Pajūrio, apie spindinčias tolimas žvaigždes.

5
Daug drebėti teko,
Nebijojau, tik saiko
Netekęs pasidaviau,
O paskui kentėjau.

Dabar supratau
Kur buvau,
Kur paklydau,
Dar susiprotėjau

Ir panorėjau pasirinkti neišvengiamą
Lemtį. Esmė ta pati,
Tik viena opcija - beprasmė, neigiama,
O kita galimybė atvirkščiai proporcinga.

Noriu būti Karaliaus vergu,
O ne vergų vergu.

6
Džiaugiuosi, kad tai truko tik 1 mirksnį.
Nežinau kas tai buvo.
Gal energijos perteklius, sukėlė blyksnį?
Užkūrė aistros krosnį. Pajuodo

Nuo smalkių kraujagyslės.
Pabudo kuinas, įprastos veislės.
Dusdamas stebėjau gyvulį.
Šaukiau pagalbos. Gili

Bėda. Pagalvojau, kad laikas susukti
Lizdą. Tik, kad sparnai nusilpo
Ir snapas atprato tempti šapelius. Kelti
Turėčiau į paukščių taką. Ten tilpo

Sparnuočiai, gal ir man atsiras
Žvaigždė? Piršlys atras.