Viešpatie, gal ta diena išaušo,
Kai į Tave kreipiuos
Ir už šventvagiškas
Kalbas atsiprašau?
Su pažadu nebešnekėt daugiau,
Tik piešt, rašyti laiškus.
Ir gal gyvent savųjų lūpų
Nuodėme nesutepant.
Te dovanotieji Tavo sparnai
Ant mano kreivokų pečių
Nušvies aplinksavinę erdvę,
Paliesdami ir mane akimirkom.