1
Kol kas nežinau kaip paaiškinti
Dangaus sferų sukimasį ir tai
Kas buvo prie Chorev kalno. Gilinti
Savo supratimą ir žinojimą privalau, gal tai
Taps paprasta ir lengva.
Tikiu, kad tarp šių faktų
Nėra prieštaros. Galvą varginu,
Nerandu jokių faktų.
Gal jų nereikia, tik viena,
Kad stebuklingai gyvuoja tauta.
Gal mirsiu tiesos neaprėpęs, nes siena
Neleis pažinti. Nieko tokio, tik kad siela nebūtų apgauta
Betiksliu klaidžiojimu
Ir naivių ieškojimų.
2
Kvėpuodamas suklydau,
Tai nereiškia, kad klaida, ar pats kvėpavimas
- Žalingas, tik leidau
Kažkam priimti sprendimą. Konformizmas
Sukaustė sąmoningą buvimą.
Nenustojau jaudintis ir galvoti.
Praradau, nors gal neturėjau budrumo –
Leidau piktavaliui save apgauti.
Nesikuklindamas pasiglemžė,
Pakeitė daugelio likimus,
Žmona tapo jo meilužė,
O mano vaikus
Išmokė keikti ir niekinti savo tėvą.
Daug ko išmokė ši didelė bėda.
3
Keičiantis aplinkybėms, kartais atrodo,
Kad gaunu daugiau įtakos, tai gasdina,
Nes jaučiu, kad bunda žvėris. Trikdo
Savivertę, noras pasiglemžti. Gadina –
Mane ir visas pastangas būti tikru žmogumi.
Žadėti negaliu, bet labai stengiuos
Niekuo nemanipuliuoti. Stumi
Į nežinią – išbandymų bijau. Gausiuos
Varguos buvau tuo kuo turėjau būti.
Gaudamas valdžią darausi niekingas,
Todėl prašau, padėk niekam nepakenkti,
Darbais, žodžiais, tiesiog buvimu. Esu dėkingas,
Kad iki šiol apsaugojai nuo baisių nusikaltimų.
Noriu pasipuošti kuklumu ir tiesos siekimu.
4
Geidžiu artumo, norisi, kad tie kuriuos
Myliu būtų šalia, kad galėčiau juos
Maitinti ir gydyti, guosti ir ugdyti.
Gyvenu puikiai, net baugu. Nusipelnyti
Derėtų visko, ką gauni, o man idilę
Dovanojo. Nors paikas plėšikas
Buvau, atleido ir leido gyventi. Apsvilę
Antakiai jau ataugo. Mankštindamas rankas
Išmokau puikių dainų. Bet neapčiuopiamas
Trūkumas susuka stuburą ir nežinau ko
Trūksta. Dėkoju už visas dovanas,
Jos brangios, kažkas surinko
Rytmečio rasa ir apliejo purvinus nagus,
O tada grįžo siela, nusišypsojo būsimas žmogus.
5
Pasisuko pasaulis, kol miegojau.
Kai pabudau, žinojau, kad esame kitoje vietoje,
Nors visi gyvuliško elgesio nepakeitė. Padėkojau,
Nors sukosi mintys ir galvoje
Neradau tų žodžių, kuriais dėkojama
Už suteiktą šansą, už dovanotą gyvenimą.
Vaikščiojau po kitokį pasaulį ir už šį žinojimą
Dėkojau. Savais žodžiai ir išgyvenimais. Sotumą
Suteikęs savo kūnui ir artimui –
Pasinėriau į sapną. Šiandien ilsėjausi,
Bet nedavė absoliučios ramybės. Virsmui
Pasibaigus – paglosčiau katiną. Ausį
Kraipė stebėdamas muses, tiks jo darbas.
O aš šlovinau, prašiau ir dėkojau – tai mano darbas.