*122004302017

Ji perverčia lapą,
Žaliu ekranu teka raidės,
Vonios krašte matau savą  veidą.
Ir veidrodis pakviečia užeiti.

Iš kurios pusės tu žvelgi mano mielas drauge?
Čia durys. Anos veda, ten ir ta drobė tik mūs pasaulių jungtis,
Iš ten į čia ir vėl ir vėl ir čia tik plynos baltos sienos,
Tu bėgi, trenkiesi į stiklą.
Ką ten, tie keisti pasauliai.
Čia ir ten.

Raudonu apbrėžiu,
Kriauklėje rūgštis,
Plaunu akis
Ir kas ten matė,
Pasaulį
Tą.

tyla

Ir lietūs nebelyja.
Lietūs stovi.
Žmogus ateina,
Juodo liežuvio.
Žmogus liežuviu tavo veidą.
Rūgštim tavo akis.


***


Jie du pakyla viršum ežero paviršiaus.
Paukštis įstrigęs laike merkia savo bedugnę akį.
Vėjas nebelanko rankų ir mūzos rankas neša kitan pasaulin.
Ir tu tarp rėmo ir porėmio, stikle įstrigęs,
Nebylus tari pranašystę.

Tie žmonės.
Jie niekad neklausia tinkamų klausimų.

Parketą padegęs aliejus,
Apvirtęs puodelis,
Stebuklas užu nugaros
Ir iš tolių aidinti muzika.

Tu išeini iš namų namo.
Iš namų ieškot namų
Namų namų.
Išeini.
Ir akys užmerktos veda.