nebylus bet visad šalia

Kaip obuolio sėklos
Vis laukiu kol bus iškrapštytos
Ir numestos augti
Į susivėlusį tavo rožyną
Nors nesiderinam
Tačiau ką padarysi
Tu dygi o aš kupinas ryžto
Tave suvaldyti
Visai kaip strazdanos
Coca colos vienus žudo
Kitiems padeda nuo vabalų
Apsiginti
Ar nematai kaip mes puikiai
Vienas kitą papildom
Tu į langą brazdi kad
Nemiegotų kaimynai
O aš tave saugau nuo vėtrų
Geriau pats nukentėsiu
Nei leisiu tave su gūsiu pasiimti
Kai pražįsti taip ir noris
Kvapų valtele šalia tavęs
Arčiau prisiirti
Kai žiedlapiai byra raudoni
Ir skauda krūtinėj tada
Pasitraukiu į šalį apkabindamas
Saulės sūpuoklėm
Ir taip bėga metai po metų kartu
Tu vis žvilgčioji smalsiai už lango
Ir man visas pasaulis tai tu
Nužydėjus ir žydinti
Atrodai lyg paukštis sklendžiantis
Susijaukusiu gruodo dangum