Kaip danguje, taip ir ant žemės, amen

Sėdi angelas baltas ant balto stogo briaunos
Šukuojasi baltus plaukus vidur baltos dienos
Apžergęs kitą briauną sėdi gauruotas velnias
Supa juodą kanopą aptemptą latekso kelnėm

Papsi Big Ben'o pypkę, užkvimpa gardžia taboka
Patraukt ir angelui duotų, bet tas rūkyt nemoka
Angelas giesmę užtraukia iš viso plaučių tūrio
Velnias mielai pritartų, bet, kad klausos neturi

Taip jie ir sėdi dviese, kožnas pats su savim
Tarsi pora sutuoktinių, su bendra neviltim
Kurių nesieja niekas, gal tik bendrai pinigai
Na dar bendri anūkai, gyvenamas plotas, vaikai.