ne (s)eilės

Nelegali mirtis ta onkologija
Durackas žodis jeigu įsigilini
Nedaug, Petraiti, Jums beliko
Ant šito svieto šauniai „čilinti“

Nu, daktarėli, netikiu aš, NE!
Gal eitų apgudraut kažkaip tą vėžį
Gal jį paleiskim Nemune
Ar apgyvendinkim Nevėžy

Gal būt pačirškykit jį chemija
Kad net raitotųsi plaukai
Paskui - išgydysit anemiją
O aš - laimingai ir ilgai!

Tai sakot ne? Pesenka speta?
Nei chemija, nei spinduliais?
Mieruotis grabą, kapuos vietą?
Prašyt Dievulio neapleist?

Ech, Zosės neprispaudžiau
Tadu prie šieno kupetos
Juodoj jūroj nesimaudžiau
Ir, panašu, jau niekados

Namus stačiau, sodus genėjau
Reikėjo susilaukt vaikų
Į darbą eidamas stenėjau
Nes nenorėjau būt santechniku

Norėjau šokt baletą lėtą
Tapyt paveikslus, pūst obojų
Bet tai daryti buvo gėda
Ką būtų žmonės pagalvoję

Dabar žmonėms tiems dzindilia
Mano mieloji onkologija
Štai pažiūrėkit - vu a la
Vienas su savo patologija

Ir čia jau liūdna turi būti?
Pajuokavau, tegu Jus Velnias
Einu GYVENTI, o ne pūt!
Iš juoko prisimyžt į kelnes