Edkė 5

5
Mano atmintis, žinojimas, intelektas - ribotas.  Su šiuo ribotumu susiduriu kiekvieną dieną studijuodamas  Turą, Beis Joisef, Šulchan aruchą, Tazą ir Šachą. Kad suprasčiau išminčių minčių seką tenka sugaišti daug laiko, ir deja didelė dalis išminties lieka už supratimo ir atminties ribos.
... Edkė brovėsi per mišką. Ji liko vina. Daugiau niekada gyvenime nesutiko tų žmonių su kuriais išsiropštė iš duobės. (Pažinojau moterį, ji prieš du metus mirė, dalyvavau jos laidotuvėse, kuria šaudė du kartus, bet nepaisant to Kūrėjas vis tiek dovanojo jei ilgą gyvenimą.) Po kelių valandų prasidėjo rytinis sutemų laikotarpis. Lietuvoje, pavasarį sutemos ilgos. Šviesa ateina iš šiaurės. Toje pusėje matosi balkšvas šviesos ruožas. Moteris susiorientavo vietovėje ir atsargiai, per pievas, artus laukus ir miškus nukeliavo link Kulių.
Apmastydamas dienos įvykius, priėjau išvados, kad mąstymo procesas, ir jo rezultatai, - žmogaus esmės aksidentas. Kai pasakiau, kad idėja ir pats žmogus yra du skirtingi dalykai, draugai manęs nesuprato.  Jie tvirtina, kad jei žmogus mąsto, kalba ir elgiasi gerai, arba blogai, tai jis toks ir yra. Man atrodo, kad koks žmogus iš esmės yra jo išorė neatskleidžia. Nes jo mintys, taip pat yra išorinis dalykas, jo sielos atžvilgiu, nors daug labiau nutolusi nuo materijos. Man maloniau sutapatinti žmogaus esme su tai kas vadinama, ruach, nešomo, chaja, ir jechida. Praleidau nefeš, nes tai ne tik žmogaus atributas...
Mokytojo paklausiau, klausymo apie pasirinkimo laisvę, Moire Nevuchim ir Mišnei Toiro iškeliamas  šis klausymas... Atsakymas kurį gavau nebuvo malonus.  Kalbėjo daug teksto, kurį neturiu laiko užrašyti. Esmė, kad visa filosofija – sukurta žmogaus yra subjektyvi ir apribota žmogiško intelekto, pažinimo galimybių. Pas mus yra tradicija perduodama iš kartos į kartą. Jos patikimumas didesnis, nei žmogaus samprotavimai. Kodėl?
Sulyginimas. Du būdai nustatyti kas atsitiko. Buvo avarija. Jei ją matė žmonės, tada remiantis jų liudijimais nustatomos įvykio aplinkybės. Jei liudininkų nėra, tenka remtis matavimais, rinkti įrodymus, tiesioginius ir šalutinius. Paskui remiantis sukauptomis žiniomis ir vaizduote piešiama, galima, įvykio schema.
„Mums nereikia nieko piešti, įsivaizduoti, matuoti, ieškoti paaiškinimų kurie pilnai aprašytų mūsų egzistenciją. Pasaulio Kūrėjas davė visai tautai žinojimą, ir visa tauta yra liudininkas to kas buvo. Nėra prasmės užsiiminėti graikų ir šių laikų filosofija. Laikas ir kintančiuos aplinkybės, mokslo progresas ją vis tiek anuliuoja. Rambamas More Nevuchim užrašė, kad išgelbėtų tą kartą nuo filosofijos... “ 
Viskas. Nebeturiu laiko. Gal, kada nors dar grįšiu prie šios temos. O gal ne.