Kadais žydėjo

Daina kurią
Užrašė smėlis
Gėlė kuri
Kadais žydėjo
Ir vaikinas
Kuris tą pakrantės
Gėlę giliai
Mylėjo
Ėjo metai
Šalimais
Kaip svečiai
Kaip saulė
Švietė danguj
Tarpo gėlė
Kaip rojuj
Bet meilės
Aplink save
Ir buvimo
Patrauklia
Gyva kaip vanduo
Nepastebėjo
Tirpo krūtinėj
Jausmai
Įleido šaknis
Daigai
Šviesaus
Rytojaus
Viską bet
Turėti jos
Jis negalėjo
Nes gyveno
Dvi karštos
Širdys dviejuose
Šaltuose
Pasauliuose
Per arti
Kad būtų akli
Praraja per gili
Kad būtų mylimi
Ką daryt
Kai viltis
Debesis
Prasklaido
Bet nerandi
Laido
Susijungti
Susiliesti
Šokio sūkury
Laikytum ją glėby
Bet ištarti
Būki
Su manimi
Žodžiai uždrausti
Kai tai taria
Už tave kiti
Svetimi
Nusinešė jie
Tavo laimę
Ir jaunystę
Toli
Tebesėdi
Kavinėj su taure
Vyno
Bet pakelti
Šydo
Ar nuometo
Jos
Negali
O aukštybėj
Dangaus
Jau pranašai
Gyvenimo
Niūraus
Muzika
Kviečia šokti
Bet susimoki
Ir išeini
Kopose atilsį
Randi
Kaip gaila
Bet save ramini
Kad galėjom
Būti arti
Bet širdyje
Jau nebe spurdesį
O akmenį randi
Ir to ką gyvenimu
Vadini
Staiga paklausi
Ko čia žiūri