012904182017

Aš Jums papasakosiu vienos cigaretės girtą istoriją.
Skambant Džiazui, ežerui tykiai snaudžiant koridoriuje,
Ištraukus katę baltą iš bedugnės,
Aš išsižadu savo gyvenimo.
Taip ir vėl.
Ir vėl nutrenks mane žaibu,
Ir vėl Škėmos prašysiu, jog mane kančia laimintų
Ir taip, vėl aš tapsiu savimi.
Tik viliuosi, jog pavyks atsikratyti purvo, kuris seka mano dienas.
Taip, aš vis dar bijau, jog mirsiu, gal ryt.
Taip, aš vis dar tepu storai aliejum ir keikiu, jog nemoku kitaip,
Vis be kantrybės dengiu plotus,
Vis myliu per stipriai žmones,
Vis raikau save. Savo siela ir dovanoju.
Ir taip, tikiu mane prievartaus, tie patys žmonės,
Guldys ant kūčių stalo ir dalins kaip plotekelę,
Tik tikiuos, jog akys pakankamai prisigėrusios rūgšties, nuneš
Toli lig pažins žmonės save, ir baimę savęs savą.
Ir taip, kaip gimęs vėl prisikelsiu po ketverių metų
Ir taip, gyvenimas pakankamai skausmas,
Kai išvedžiau brolį, beja ne paskutinį, ant kalno švento.
Gyvenimas nuolat išbandymas išlikt savimi.
Gyvenimas ryt pagiringas kojas vilks eksponuoti koridoriuje paveikslų,
Gyvenimas.
Aš pamečiau viską.
Gyvenimą kartu. Ir štai, ne tapytojas, tiktai klaunas.
Verkiu naktim, jog paliko mane, mano senoji katė.
Gyvenimas, ir verkiu naktim, jog palikau savo tėvą ir anas mane taip pat tuoj paliks.
Ir gyvenimas, jog man skauda stiklu pjautą delną.
Ir dievas, neklauso manosios žinios.
Ir mėginau nekartą numirti, be vis išgelbėjo rytas.
Ir vis mėginau oriai, o dabar jau vėlu.
Ir legendos ir pranašystės. Pragertos.
Visai nebemenu.
Kavos užpiltos tos naktys.
Kava
Užpiltas ir kalnas.
Cigaretė vis gesta, o aš vis kalbu.
Man liūdna, ne todėl kad taip sakau,
Liūdna, nes vis dar gyvenu.
Ir liūdna, ne todėl nes jum tai sakau,
O liūdna, nes tikro žodžio išreikšt nerandu.
Ir dėsiu galvą jau šiandien,
Kertu lažybų prispangęs užmigsiu,
O rytoj tik krūva klausimų.
Liūdna.
Kai tu tampi ne tu.
O gal tiesiog negražu?


012904182017