Tavo žodžiai

Tavo žodžiai
liejasi vandenynais
krenta kriokliais
ir išmuša krantus
į skardžius daužosi aidas
nerasdamas sau vietos

iš tavo burnos
plaukia laivai
vieni stringa žiotyse
kiti kaskadomis krenta
ir dūžta į tūkstančius šipulių

uolūs darbininkai
juos riša į sėlius
plukdo baržomis
o Dievo pirštai gaudo

Titanikas
kurį abu statėme
buvo stipresnis
bet ir jam nelemta
kranto išvysti

tu atsispyrei upių deivių
nimfų vilionėms
lipdeisi vašku ausis
kai sirenos dainavo
tačiau nepastebėjai
ledkalnio po kojomis

mūsų kelionė buvo trumpa
bet dėl jos grožio
verta nuskęsti.