kavinėse

štai miesto šurmuliuos
prasklendi pro dar vieną senuką
besėdintį kavinės vienumoj.
dešimto mėnesio vidudienį
kai laikas ima suktis atgalios
išgirsti šiurkščiose pirštų pagalvėlėse šnarantį 1960-tųjų laikraštį -
ši aura ima ir įsuka tave lyg į vertigo.
tarp sienų, persmelktų spaustuvėse
naujai išdirbto popieriaus kvapu,
vagotas veidas tampa tau gyvu muziejum.

sezonai jaunai galvai keičiasi keturiskart,
tokia jau rodos nepamainoma tiesa -
bet jo rainelėse įžvelgti galima
kur kas daugiau, nei tik sustirę spalio šakos,
ar gervių klyksmas šaukiant brizus čia.

jo atminimų saulė šįvakar pasiekė zenitą -
galybė rūškanų besisuka baltų plaukų pūgoj.
jaunystė, užimdavus net laikrodžiui kvėpavimą -
tiek gerdavęs į savo plautį dūmo salsvo, tiek šėlsmo pokario baruos.
tiek uodęs rūkstančios kosmoso ugnies
besisukančių blauzdų paraduos,
žaismingai pasislėpusių sijonų spalvose.

... bet šįvakar nuo jo barzdos tesklinda
alyvų arbatos ramuma.
dėvėtas švarkas gulasi ant linktelėjusių pečių
lyg ant uolėto gibraltaro
rainelėse raižyti viso laiko matai.

ties 'tik' - įkvėpt
ties 'tok' - įškvėpt

dabar nė už ką nebėgtum vėl atgal į gatvės skubą.
dar minutėlę.
kol plazda.