sakramentai

Nebuvo kažkuo Ypatinga
o tik Paprasta Moteris
bet Jai iki šiol patinka
kai Jis atidaro duris
kai Jis nuvelka paltą
Jai vis tebėra gražu
Kai klausia „ar Tau nešalta“?
„Ar nepavargai, Mažut“?
Kai pirkinius Vyras neša
Šalia Jo Moteris - Dama
Namie gi Ji verda guliašą
Po nosim niūniuodama
Gauruotą Jo nugarą kaso
Nagais, turkio spalvos
Jis - Jos Pablas Pikasas
Nuo pėdų lig pat galvos...
Vaikų Jam pagimdė porą
Dalijos duonos pluta
Išpildė pažadą noriai
Kas benutiktų - greta
Kas rytą - ranka rankon
Kas dieną - širdis širdin
Kas vakarą - akys į langą
Kas naktį - duoti ir imt.

Ilsisi dantys stiklinėj
Lazdelė raukšlėtoj saujoj
Namelis - mažutė Tėvynė
Lova - mažytis Pasaulis
Dieve, atsiųsk Jiems bilietus
Į tą patį kupe
Tegu amžinai Jie mylisi
Ir Danguje, ir kape.