*225304042017

Ranka tiesia terpentino butelio,
Dūšia šnabžda - šito negerk.
Smerties ištiktieji guli ant gridų agresyviai į priekį ištiesę rankas,
O erdvė aptirpusi tūno tyloje.
Už manęs ratilai, groja Pink Floyd'ai
Liūdna,
Nors jau įprasta.
Trečia drobė šiandien?
Penkta rytoj.
Ir galo nesimato ir porėmių nesimato ir kur dėt nesimato, gal jūs ką nupirksit? Kad ramiau kambarėly gyventųsi.
Vakar dienos svečias sakė: O aš manau, kad nekasdien išvis reiktų tapyti.
O kaip norėčiau su juo sutikt,
Tik iš kur tas liūdesys mane atrado?
Vis nežinia, beveik ta pati kai skęsdavau dūmuose,
Vis bejėgiškas neradimas kur padėti save,
Vis nesugebu pradėti medituot, ar kokius pagaliukus padėlioti,
Nepavyksta pasistatyti obuoliuko ant stalo ir kruopščiai ištyrinėti.
O reiktų, oi reiktų, iškart visi nelabi įkvėpimą siūlantys išsilakstytų.
Bet ką ten... Kvadratas po kvadrato keičiasi ant mano sienos ir vis veidai kurių nenoriu matyti. O tie stovi prieš veidrodį, geltona Minesota pasipuošę it pats stovėčiau ir atspindžius stebėčiau.
Ir dar vieną ir dar vieną. Ikona po ikonos.
Žmonėm patinka tai ko aš nesuprantu. Taip pasimetęs kartais tepu kas pačiam nepatinka, tiksliau tepu tikėdamas kažkuo, bet neužbaigiu nes vis kasnors sustabdo.
Liūdna ta dalia, jaučiu ir Pollock'as pasimirė dėl to paties.

Smertie Smertie, koks tavo planas?

Kas už nugaros?

Aš nebenoriu bet tęsiu tą patį.

2253
0404
2017