***

Krečia šaltis ledinis rytojų
Verčia snaigėmis kilt mano protą
Aš ištirpti visai negalvoju
Ir dar kartą klausyt kas sugrota
Mano kylantys paukščiai užmiega
Juos tik vėjas padangėje blaško
Ir neleidžia nukristi į sniegą
Sulipdytą dar vakar iš vaško
Paskutinėmis natos užstringa
Tarp snapų po kvėpavimo šito
Nors nebuvo diena ši laiminga
Bet ledinis rytojus pakito