Mankšta

Jinai pažadina mene
Ir šoku aš iš lovos jos daryti,
Taip įpratau mankštintis aš kiekvieną rytą
Bei vakarais, kai žemę gaubia ūkana,
Aš vėl imuosi jos –

Mankšta!
Ir srūva man po kūną gyvasties šaltiniai,
Todėl atsikračiau aš noro gert degtinę
Bei įpročių kitų ydyno.
Viens – du!
Trys – keturi!
Atsispaudimai, įtūpstai, hantelių
                            kilnojimas:
Tokie sunkumai man – tai tikras rojus –
Parodyk, vyre, jėgą, kokią tu turi!
Ir nebemaudžia nugara, juosmuo, pečiai ir
                                  kojos:
Kai aš sportuoju – tarsi groju!
Energijos impulsai ritasi arterijom
Bei grįžta per sistemą nervų periferinę,
Todėl tuoj sveikutėlis aš esu.

Mankšta!
Jinai užgrūdina ne vien tik mano kūną,
Bet stiprina ir valią
Bei nustumia į šalį mirtį pasalūnę,
Taip įgyju aš didžią galią,
Jos pasekmėj esu – karalius –
Numer uno,
Sic inter pares primi egos sumus!

(Numeris pirmas,
Taip tarp lygių pirmi mes esame!)