***

mintis kurią gal Dievas žino
apsunksta saulei nusileidus
pažyra žiedlapiai į veidus 
iš pirštais skaitomo rožyno

spygliai ir karoliukų uogos
kiek liko kelio nukeliauto
žvaigždė suspindusi virš skliauto
prieš tūkstančius naktų susprogus

nutyla mūzos ir patrankos
langinės senos vėjy trankos
lyg sparnas angelo medinis

šiurkštėti ima žodžiai švelnūs
kai kalasi pro tavo delnus
žolės pavasarinės vinys