*200803232017

cKelionė laiku
Visuose laikuose vienu metu.
Palaiminti Idiotai,
Palaimintas Idiotas ir kiti Šventikai.
Šventvagis juodu liežuviu taip pat sąraše,
Kaip ir mano draugas Oranžiniu veidu, tiesa - aną nutapiau diena anksčiau negu pats pasirodė manam kambaryje.
Po lašą kiekvienam iš švento indo,
Po lašą išminties, po lašą prarastos atminties, po lašą draugystės, po lašą to kas dar tik bus.
Tyla. Ir neša gatve žmonės negyvelį į šventą kalnelį, sako ans pats pakėlė ranką. Tą dieną, tą akimirką, skambant variniams, sedėjau prieš praviras duris, Morisonui deklamuojant savą poeziją ir akim lydėjau pro plyšius paliekančius mus dūmus. Šviesa krito, šešėlis kybojo ore.
Malda tirpo smaloje, o žmonės toliau nešė tą kurs pakėlė ranką, prieš Dievo tvertą.
Aš stebėjau spyną. Mėginau įminti jos mįslę. Mano ranka būta pažymėta aukos ženklu ir mes abu su popieriumi jau buvome vienis.
Acto ratu. Aukso ženklu. Saldus gyvenimo skonis manyje, saldus gyvenimo skonis ir man draugas oranžiniu veidu dar nesapnavęs savos konspiracijos, tiki jausmais. Ratu ratu. Auginu save, jog vėl būtų aukota.
Tą dien mes dar tik svajojom apie velnią. Tą dien, dar tikėjom, jog anas tikras gudruolis, tą dien dar nežinojom kokie žmonės kvaili. O dabar skamba Morisono maldos ir viskas taip aišku it ant delno, ant delno acto ratilu. Aukso ratu. Vėl pakėlęs ranką save aukoji, o durys nė krust.

-Durys durys, ar jūs pagaliau atsiversit?.. - Per miegus ištarė jaunuolis.

Mėnulis nė krust. Durys nė krust, Skylė liustros dekoracijoje nė krust.

Smilkalo dūmas atnešė žodžius, atnešė ir tą nerimą nenustot spaudus mygtukų, nenustot liejus minties. Už sienos tik ką buvo išlietas tušas, o mano fantazija tik siūlo, tik meldžias - kas gi ten laukia, kas gi ten bus?

Sako indo ieškoti dugne, anas iš šukių vieniu pavirtęs liko kažkur ten neatmenamuos laikuose, P. Pilotas teisė, kur Nelabasis tikros istorijos klausėsi, kur Bulgakovas savąjai biblijai tikėjimo sėmėsi. Taip ten, ten giliai ežere tūno indas, kurio dar nerado Egiptas, kurio dar nekūrė Babilonas, kurio dar nepralošė kortose Roma.

Morisonas toliau meldžiasi, o mano laikas su kiekviena cigarete tiksi link pabaigos. Kai aš numirsiu - gyventi bus metas jum. Jūs pasakosit mano istoriją, jūs skaitysit mano suraitytą žodį, Jūs kelsite ranką ir daužysite indą, kurio taip kaži ar kas atras.

Jaunuolio sapne pabėgo avelės. Tai nelabojo pamoka, tai teisė moralisto ieškoti.
Ans turėjo pranašystės skiautelę, kuri bylojo ieškoti dugne, tik neištarė kur to dugno ieškoti.
Taip gimė Žmogus Juodu liežuviu - dabar aną vadina Marozu. Taip mirė Maratas. Taip Šamanas naktimis negali užmigt.
Taip miriau ir aš. Taip mano pamestas protas susiradęs naujus namus byloja pranašiką istoriją apie sudegintą pranašystę. Tai Egipte žmonės sapnuoja statyti vartus, tarp dviejų pasaulių. Taip Atalntida laukia, kol pagaliau pasieks Šambalą. O gal jie dar nežino, jog jie jau ten.
Taip užu horizonto. Kleopas, vėjuje rado ramybę. O svečias pamiršęs savas nuodėmes ieško naujo gyvenimo, jaunuolio sapne.

Čia esti tyla.

Čia niekas nežino kas laukia.

Čia stoties veikėjai sustingę, vis laukia varpo.

Čia laikas sustojęs, dar neišmoko tekėti.

Čia tamsu, it velnias griebtų.

Čia lietus stovi ore.

Čia perone dar nepasirodęs traukinis, dar nepažįsta rojaus užu horizonto.

Čia paspausk netinkamą mygtuką ir šis sapnas prapuls amžinai.

Čia sapne jaunuolis ieško atsakymo kaip suprasti atsakymą. Čia perlipsim amžinybę.

Čia Enter.

Ir čia tęsis būtį ta pati istorija


200803232017