Lažybos

Smėlio pilyse
minus trisdešimt metų –
krantų delnuose
mūsų niekas nemato:

mes žaidėme „Tūkstantį“
ten,
nors tik vienas laimėjo –

valgai smėlį dabar,
taip –
lažybos išėjo.


Ar sugrįši vėl ryt,
su dangoraižių sijomis,
smėlio pilys ir aš –

tavo kaklą
rankom
apvijusi:

nors maža dar buvau,
leidai man nugalėti –
smėlio žandus valau,
ach tu, tėti...



2017 03 11 
(Nida, Kūrybinio raštingumo stovykla, „Iš tylos: sapnai“)