Suodžiai

Ir baltos lubos kabo,
Prieš mano sniegu tirpstančias akis,
Baimės kupinas aš laukiu,
Kol šios mane praris.
Gal skamba gan liūdnai,
Tačiau jau toks likimas,
Mieloji, tokia jau ta žūtis!
Kai fatališka, šalta ugnis,
Mano kambario lubas,
Pelenų juodžiu nudažys.
Išdegins visą turtą,
Visas, kvailas, neišspręstas,
Gyvenimo Lygtis,
Paliks basas kojas,
Net kojinių nepaliks.
Ir eisiu aš, Mieloji!
Per baltas, šaltas,
Sniegu ištirpusias akis,
Mieloji, eisiu aš...
Nušalsiu kojas,
Sušals mana širdis,
Sudegusius namus,
Anapus pečių, paliks.

2017-02-20