Manoj širdy – tik saulė,
Apglėbianti pasaulį,
Sušildanti ir mylinti,
Kai reikia netgi tylinti.
Aš šoku per bedugnę,
Plevenančią joj ugnį,
Sudeginančią velnią,
Paliekančią vien meilę.
Aš peršoksiu – nekrisiu,
Į prapultį nelįsiu,
Pasieksiu savo tikslą
Ir amžiams linksmas liksiu.
Padės man Viešpats Dievas
Visų Jis mūsų Tėvas,
Aš myliu Jį be galo,
Net man širdis apsąla.
Kartoju šventą mantrą,
It maldą Jam įmantrią, -
Ji balzamuoja sielą, -
Net priešą daro mielą.
Likime, pasisuki, -
Parodyk meilią pusę,
Man, žmogui, būki geras - - -
Jaučiu: Dangus jau verias!
Įžengsiu Jin su triumfu
Per laiko dalį trumpą,
Paliksiu Amžinybėj –
Veiklioj tylioj ramybėj.