Mano pirmoji abėcėlė

A - akiniai ant nosytės, kad geriau visus matyčiau.
Ą – ąžuolėlis, o ant jo puikuojas gilės.
B – beždžionė vaikšto lynu,
C – kai cirke pokštų pilna.
Č – česnakas, Čipolinas,
D – dramblys iš dainų knygos,
E – ežiuko spygliai dygūs.
Ę – tai Kęstutis, kunigaikštis Lietuvos.
Ė – tai ėdžios, pilnos šieno: džiaugsis stirnos juo kasdieną.
F – tai fabrikas saldainių: šokoladinių ir karamelinių.
G – tai garvežiukas mano, suūkė ir nuvažiavo.
H – tai himnas Lietuvos, Herbas – Vytis: gėda šito nežinot.
I – tai inkilas medely, linksma ten mažiems paukšteliams.
Į – įrankiai tėvelio, dirbti be jų nieko jis negali.
Y – ypatinga, bet gi kur yla pradingo?
J – jūreivis jūron plaukia, jaučiai ganosi palaukėj.
K – katytė kamaraitėj laka pieną greitai greitai.
L – lėktuvas su sparnais, metaliniais, dideliais.
M – mašinos mašinytės, pirko jas visas mamytė.
N – namai namučiai brangūs, Nemuną matau pro langus.
O – tai obelys sode. Kai ruduo, rinkti obuolių eime!
P – pušynas ir pelėdos,
R – rateliai trinksi rieda.
S – saldainiais smarkiai sninga, kai vaikai visi suminga.
Š – šunelis – mano draugas, ir geriausias namų sargas.
T – tiltelis per upelį, traukinukui duokit kelią!
U – tai upė ar upelis,
Ū – tai ūsai Kalėdų Senelio.
Ų – pamiršau ją, siųsti laišką skubu draugui.
V – tai vėliava trispalvė ir vaivorykštė padangėj.
Z – zylutės lesyklėlėj,
Ž – žibuoklės, pirmos gėlės.
Štai visa jums abėcėlė.
*****
Dar yra raidžių, kurias reikia tarti tik drauge:
CH – tai chalva riešutinė,
DZ – tai dzūkų sutartinė,
DŽ – tai džiaugsmas begalinis, kad graži kalba gimtinės.

                                                                        Ona Joana Jolaitė