Gyvenimo prasmė

Rudenis vėjas dvelkia,
O šaltis kūną smelkia,
Tačiau svarbiau juk siela, -
Jinai – buveinė Dievo.

Ir Dievo visagalio,
Išugdžiusio Sau valią
Nepult pirmam prie maisto,
Bet valgyti daug vaisių.

Mylėti mūs Tėvynę,
Negerti per daug vyno,
Padėti artimajam
Bei Savo mylimajam:

Tam žmogui, kurį myli
Ir tam, kurs Tave myli
Bei stigmą kantriai kęsti,
Savy Sau rūmus ręsti,

Kuriuos gyvens vėl Dievas,
Nes Jis visų mūs tėvas.
Ir taip patobulėti,
Bet palengva – iš lėto,

Nes tikslas – Amžinybė,
Taika, Valia, Ramybė
Bei Meilė amžinoji, -
Tik apie Ją galvoju.

Jinai viduj mūs dvasios,
Kuriai nesvarbios rasės,
Ką myli: ar čigoną
Ar brolį liuteroną.

Svarbu – tiktai mylėti,
Dėl Meilės net kentėti.
Tai toks tėra mūs tikslas,
Ir tikslas labai linksmas,

Kai supranti jo esmę –
Gyvenimo mūs prasmę.
Tai tokią teikia Laimę
Gyvenimo Palaima!