Dviejų pasaulių

Dviejų pasaulių slenkstį nuolat mindai
Mėnuliai dūla lyg gumbai sutinę
Išnykę prūsai baltai ir galindai
Vienatvės vynas vienkartiniai indai
Ir paskutinė vakarienė vienkartinė

Balti puodeliai krenta bet nedūžta
Nėra ir šukių kurios laimę nešė
Saulėlydis krauju užlieja būstą
Užsiūtos lūpos – žodis neišsprūsta
Pūslėtos rankos suka laiko ašį

Pavargus suktis nenustoja groti
Sena juoda vinilinė plokštelė
Jausmai nemirę guli pašarvoti
Išspaudus visą nerimą kaip votį
Gal bus lietaus kad šitaip kaulus gelia

Gal bus lietaus kad sąnarius taip suka
Gal lis ugnim Sodomoj ir Gomoroj
Ir išsisklaidęs amžinybės rūkas
Apokalipsė šimtmetį užtrukus
Nepastovus nei klimatas nei oras

Sutirpdantis po žodį formalinas
Neaiškus skystis leidžiamas po oda
Kada gyvybė iš dviejų dalinas
Negrynas absoliutas oras grynas
Tarp pirštų velias muzika vienoda 

Giesmių giesmė maža dainų dainelė
Iš partitūrų muzikos mokyklos
Dantim vis griežtas requiem net stveria
Širdies buveinę kryptį nepatvarią
Baltais klavišais lekia pirštai miklūs

Po to staiga visi garsai nutyla
Tik ausyse briaunotas šaltis spengia
Vėl pradeda iš naujo mano bylą
Ir vėl užuodžiu smilkstantį kodylą
Kuris pakyla dūmais į padangę

Tiesa ir melas nuolatos kartotas
Tik skiriasi laikai vardai ir datos
Aš būsiu tavo Poncijus Pilotas
Aritmiškos širdies išdegęs plotas
Nekonvertuotas audio formatas

Lyg nuo pušyno atsimušęs aidas
Kai varpo dūžiai nugara nubėga
Vilkelis vėjo sukasi palaidas
Ir dūmų uždangos iš tolo sklaidos
Įmerktas irklas į neramų miegą

Užgožia tylą skambantys kurantai
Kai laikas seka pėdsaku manuoju
Kai užrašau kas buvo išgyventa
Jaučiu po galva minkštą uosio lentą
Ir taip ramiai guliu nelyg sapnuoju