reminder

Kai laiko skiri
savęs tobulinimui –
išsisklaido dangaus žvaigždynai,

vėl įkvėpti ramiai gali –
nematai,
kad jau skirias
ledynai:

tarp tavęs ir mylėtų kitų
dėl kurių dar kartais skauda,

ar verki,
ar kalbi apie juos balsu –
jiems vis vien –
tavo šitą raudą.

Jau seniai
autobusų stotelių daigai
savo žemės grumstus išjudinę,
kai imi vėl kalbėt
apie tai –
iš šaknų juos krutini.

O galėtum be dramų tokių
išvažiuoti
kitu transportu –
ten sutiktum
kitų tobulų –
nebereiktų kortų.

Nes gyvenimas
buria pats
iš tavo
kakavos tirščių –

jeigu nori,
užsirašyt gali –
kad nei jis,
nei tu –
nepamirštumėt.


2017 03 11
(Nida, Kūrybinio raštingumo stovykla, „Iš tylos: sapnai“)