stiprybės linkiu...
bet kam tu giniesi lygius,...
debesys plaukia,
plaukia upės tolygiai...
ak aš mąstau,
pro langą žvelgiu,,,
„bėk kai muša ... „
. . . verk. iu
ak ištylėjau
ilgiausią rudenį...
užmigsiu žiemai,
pavasarį pabudinki....
kiek gi reikia,
geležinės kantrybės...
kad aš būčiau
pati sau mamytė...