|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-10 14:22
Ė, cerera, aš tai spręst nenoriu! Ir taip jaučiuosi šiandien prisikalbėjus. Aš tik nenoriu, kad spręstu Meškiukas su Nuar. Nes kažkaip nelabai tikiu, kad Nuar nepasakytų to paties, ką pasakė Meškiukas. Tai baigsis lygiosiomis. Nors jei dalyvius tai tenkina...
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-10 13:50
nu kad mane nurašėt, tai čia nieko tokio, bet va Šventojo ir Aurimo vietoje tai aš įsižeisčiau... :-))))
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-10 13:32
Jo. Atiduokit sprendimo teisę mums su Mėta, teisingai. Nes daugiau kompetetingų čia nematau :D
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-10 12:29
O aš manau, kad dalyviai negali nuspręst kas iš jų laimėjo, nes galų gale viskas tikrai atsiremia ne į objektyvumą, o pasitikėjimą savo jėgomis ar pan. Atiduokit šitą sprendimo teisę kokiai kompetetingai komisijai ar ką. Arba paspauskit vienas kitam rankas ir nuspręskit nesiaiškinti iš vis katras laimėjo.
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-10 12:04
Tiesą sakant perskaičiau du kartu. Vien todėl, kad tikrai suprasčiau patinka/nepatinka.
Man tikrai nepatiko pati pradžia su vulgarumais ir nelabai "logiška" meilės istorija. Po antro skaitytmo susivokiau, kad tai tėra subjektyvumai. Manau, jei rašom, fantastiką, kurioje skraidžioja kosminiai laivai vairuojami žalių žmogeliukų, tokios istorijos neturėtų gluminti. Labai, iš tikrųjų, paskubėta su žmonėmis-rykliais -pačia įdomiausia vieta. Prisipažinsiu - iki galo nesuvokiau kas jie tokie ir kodėl išvis taip elgiasi. O mano nuomonė, manau, gana aiški - Nuar tikrai laimėjo. Atidėkim į šalis subjektyvumą ir pažiūrėkim kurioje istorijoje yra konkreti pradžia, konkretus dėstymas ir tiksli pabaiga? Ir vis tai įvilkta į gerą bei tvarkingą rašymo stilių. Turbūt akivaizdu, kad kalbu apie šį kūrinį. Liuks, Nuar. Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 22:06
Labai atsiprašau už klaidas, viso labo taurė šampės... :-)
Vienintelė :D Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 21:47
Net nežinau, labai jau dviprasmiški jausmai...Į temą beveik pataikyta, istorija dėstoma +/- sklandžiai, nepaisant to, kad I ir II dalys lyg iš skirtingų operų, bet tiek jau to.
Prigalvota, surašyta tikrai labai daug, kaip per tokį trumpą laiką ir gana smulkmenišai, su visais įmanomais paaiškinimais, reikia jų ar nereikia. Daug dėmesio skirta įtikinti skaitytoją nuoširdžia meilės istorija, bet nope, nepatikėjau. Mergaitė? 21 metų laisvo elgesio mergina turėtų atrodyt vyresnė, nei iš tiesų, nebent ji kokia eltitinė, o ši juk tiesiog paprasta viešbučio šliundra, ar ne? Ir kaip pati rašai, ji buvo parduota į viešnamį jau laba seniai , vadinasi buvo tikra profė. 21 metų profė ir naivi mergaitė, na come on! Dar suprantu, jei ji būtų 15-metė, vos prieš kelis mėn. jėga priversta dirbt tokį darbą, bet ši patyrusi Gebenė, kaip supratau, švenčiau ir už mergelę Mariją atrodė? Ir ne tik dėl „mergaitės“. Apskritai ta deminutyvų gausa, ypač pastraipa, kur aprašinėji, kaip jaunikaitis atneša jai pyragaitį, savo naivumu ir itin vaikišku aprašymu net sudirgino: pyragėlis, žvakutė, mergaitė, pirštelis, išplėstos lyg beždžionėlės akys – ar nepersistengta aprašinėjant pilnametystės sulaukusią prostitutę : -)? Jei tai būtų aprašomo du mažamečiai, žaidimų kambaryje, o ne du saugę žmonės prezervatyvų pipūstame miegamajame, gal dar ir užskaityčiau:)) Na ir tas „vaikinas“.... Vaikiną įsivaizduoju iki 18, na maks 21. 22 jau sakyčiau, jaunas vyras, o jis juk gydytojas? Tai kodėl vis dar vaikinas? Niekaip nesuprantu, ar tas „vaikinas“ buvo protišai neįgalus, ar kokio velnio, kas toje „mergaitėje“ buvo toookio, kad jis taip ėjo dėl jos iš proto? Aptemptas sijonėlis ir ilgos kojos, ar dar kažkas...? Kokiu asilu reikia būti, kad vistiek mylėtum moterį po šito: „Kai Aurimas pabandė išeiti, mergina pasivijo jį prie lauko durų ir atsistojo priešais lipniu, klampiu skysčiu išteptomis lūpomis bei smakru ir dėmėta plona palaidine, kurią buvo užsimetusi tiesiai ant nuogo kūno“ –žavu, net trūksta žodžių :) Na aš galbūt visai nesuprantu vyrų psichologijos, bet kažin ar atsirastų tokių, kurie po dveijų aptarnautų klientų, ir dar jų pačių akivaizdoje, norėtų bučiuoti tas lūpytes: „ Aurimas, suėmęs pirštais už smakro, pakėlė jos galvą aukštyn ir pabandė pabučiuoti į lūpas“ Netikiu, netikiu ir dar kartą netikiu! Nors jūs mane užmuškit. Kai kurie dialogai itin netikroviški, kaip pvz kai Aurimo klausia: ar tu tikrai taip nori įkišt tai merginai, o šis pradeda postringaut, kaip norėtų virtuvėje drauge su ja gerti kavą. Na kaip koks liurbis, neįsivaizduoju, kas į tokį grubų ir stačiokišką klausimą gali atsakyt romantiškais skiedalais... Na o ta dalis apie ryklius ir kiaules...Visgi perskaičius iki galo, supratau, kad pirmoji dar buvo visai gera :D Kas dėl paties teksto tvarkingumo, tai klaidų nėra labai daug, bet kai pamatau tokias, kaip „nebeeiti“ arba kad ir toks sakinukas: „Gamta taip jau nustatė, kad žmonių bendravimo pagrindu yra dalijimasis maistu“ , pagalvoju, arba tai yra rusakalbis (tokiu atveju sakyčiau, kad lietuvių kalba išmokta perfect), arba kažkas mokykloje piktyviškai nelankė lietuvių kalbos pamokų ;- ) Dar vienas perliukas : „Ryklio regėjimas yra toks, kad jis puikiai mato viską, kas darosi netgi jam iš užpakalio, tačiau negali matyti to, kas yra tiesiai prieš nosį“. Necituosiu visų, bet manau, kad kūrinį reikėjo dar gerokai pašlifuoti. Apie 30% teksto išbraukus, tuos visus paaiškinimus, intarpus, kaip pvz Lietuvoje likusi Eglė ir pan., sklandžiau perėjus nuo naivios meilės istorijos iki kiaulių šėrimo ritualo, kūrinys galėtų geriau nuskambėt. Nuar, jums puikiai sekasi šokiruot. Tai ir šokiruokite, bet tada užmirškite tas naivias meilės istorijas, nes joms čia tiesiog ne vieta. O jei jau rašote naivią pasaką vaikams, nereikia tų visų paaiškinimų apie nučiulpimus, įkišimus ir pan. Nes bent jau man, kai ir minėjau, jausmai labai dvilypiai ir visiškai tarpusavyje nesuderinami. Arba gerokai per saldu, arba jau beveik kokčiai vulgaru, bet gal toks ir buvo tikslas...? Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 18:22
Komentaras abiems autoriams bus vienodas.
Komentare gali būti dalykų netinkamų nepilnamečiams, nestabilios psichikos, stabilios nesąmonės ir jautrios sielos žmonėms. Nuoširdžiai pasakysiu, kad komentarą man buvo žvėriškai sunku pradėti. Ne dėl to, kad kūriniai paliko be žado, o būtent todėl, kad nežinojau nuo ko pradėti. Perskaičius neapleido jaumas, kad abu kūriniai turėjo būti smarkiai (dvigubai?) ilgesni. Daug visko lieka už kadro ką norėtųsi pamatyti. Kūriniuose puikiai jaučiami du pasauliai, bet kiek pamenu turėjo būti trys? Meškiuko ledu virstantis pasaulis ir Nuar realybė atrodo labai tinkami pasakojimo stiliui. Fantastinis Nuar pasaulis... Jausmas tarsi skaitomos knygos personažas knygyne praeidamas būtų pamatęs viršelį su pavadinimu „Berniuko ryklio nuotykiai zoofilo sandėliuke“. Nors gal, tiksliau, praeidamas būtų pamatęs „Berniuko ryklio nuo...“ Realusis pasaulis yra labai geras. Meškiuko pasaulis sėdi pusnyje ir rūko. Bet štai tas fantastiškas pasaulis čiulpia rūkančiam meškiuko pasauliui. Jame trūksta visko, kas realiąją dalį padaro tokia gera: detalumo, pasakojimo, personažų. Gal reikėjo tuos pasaulius pradėti pinti smarkiai anksčiau? Tarkime, viešnamio valytoja neštų lauk sunkų šiukšlių maišą iš kurio linksmai motų tatuiruota žmogaus ryklio ranka. Kokie nors nugirsti gandai, kad ir iš apsauginių prie viešnamio. Atmosferą jaučiau abiejuose kūriniuose. Kalėdiškos nuotaikos Meškiuko kūrinys. Kuriame linksmasis Kalėdų Senelis padovanoja žmonėms energiją sriaubusį cilindrą, pilną žmonių, kurie niekino pasiliekančiuosius. Kuriame žmonės šildosi kanalizacijoje į kurią sniegą stumia automatiniai valytuvai. Tikriausiai, kad žmonėms ten šilčiau būtų... Meilės romanų atmosfera spinduliuojantis Nuar kūrinys. Toks, kuriame kiekvienas medikas yra tarnavęs kariuomenėje. Žvalgų būryje. Ne tik pratybose. Pats tikrino slopstantį Osamos pulsą. Ir po to pėsčias namo grįžo. Nenusivilkęs amerikietiškos uniformos. Maršrutą rinkosi per Rusiją. Štai tokie mūsų medikai vykstantys į kitas šalis dirbti... Čia kliurkai, kurie man atmosferą pagadino. Meškiuko kūrinys kaip gerai pašventęs žmogus kybo ant kaklo dviems personažams. Viskas kaip ir smagu, personažai tikrai sukurti, jaučiasi kur kuris, net šalutiniai neatrodo kaip dekoracija. Nuar situacija labai panaši. Sakyčiau, pagrindiniai personažai smarkiai stipresni. Vis dėl to, šalutinių smarkiai trūksta. Anesteziologas labai panašus į personažą, tačiau dėl jam skirtos kūrinio erdvės jis atrodo kaip kiborgas sakantis tekstą, kuris privalomas, kad kūrinys nepasibaigtų ten yra tuo metu. Su juo kontaktas taip pat galėtų atsirasti ne tuomet, kai mirtinai prireikia, bet ir gerokai anksčiau. Pokalbis prie kavos puodelio, iš serijos kaip sekėsi? Va, neseniai operavau tatuiruočių fanatiką, kuris save vadino žmogum rykliu, kaži, kaip jam seksis palatoje su tuo neaiškios lytinės orientacijos tipu, kuris sakosi esąs žmogus harpūnas? Lygiai taip pat rykliažmogiai galėjo turėti išskirtinių asmenybių. Be dialogų irgi galima kai ką pasakyti apie žmones. Istorija. Manau, kad nė vieno autoriaus nenustebinsiu pasakydamas, kad jų istorijos visiškai paprastos? Čia lyg ir ne trūkumas, bet ir ne privalumas. Meškiuko kūrinys laikosi ant personažų ir atmosferos, Nuar kūrinys - ant personažų ir kažkiek mistikos. Abu autoriai tikrai galėjo išspausti daugiau, bet tebūnie. Kaip jonvabalis pateles švytinčiu, taip kūrinys skaitytojus gali sužavėti teisingu galu. Štai galas kūriniuose man ir nepatiko. Na, nukrito cilindras su krūva mėsos ir kas iš to? Jei kūrinyje būtų sukurta labai stipraus neišvengiamumo atmosfera ir personažo nuoskauda, tuomet efektas būtų buvęs visai kitoks. Bent man skaitant susidarė įspūdis, kad personažas susikoncentravęs į tai, kad jis lieka, o ne į tai, kad kažkas išskrenda. Jei būtų atvirkščiai, krentančio laivo efektas būtų žymiai geresnis. Dabar tai tiesiog gražus reginys ir tiek. Žmonių ryklių susitikimas su marių pėstininku iš Lietuvos kariuomenės trečiosios (pirmoji būtų per daug rimta) žvalgų brigados papasakotas kaip meninis raportas. Žinoma, naujas prakeiksmas „kad tave kiaulės užčiulptų“ be šio kūrinio skambėtų nykiai, tačiau atrodo, kad tai bene geriausia pabaigos dalis. Kur dramatizmas, kai pagrindinis personažas puola į nasrus rykliui, kad atšipusia geležėle, laikyta tarp pirštų galėtų siaubūnui pažeisti smegenis? Ech... Lyginant su likusiu kūriniu pabaiga tai jau toks gėlas vandenėlis... Džiaugiuosi, kad perskaitęs kūrinius nesigailėjau sugaišęs marias laiko. Mano favoritas – Nuar „Ryklių užkalbėtoja“, nors išsirinkti nebuvo lengva. Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 13:14
Yes, labai paveiku,emociškai pakrauta, taip ir priėmiau šį tekstą,- emocionaliai. Nes daug motyvų situacijose nesuvokiu , perdaug antižmogiška
„ar galima surasti viešnamyje likimo tau skirtą „... gal ir galima ,jei įmanoma „... „ galimybė įmanomybėje. Tik ko gero šį pastraipa ne turėtų būti pradžia. O dar ta pastanga sukelt pasibiaurėjimą mylimam žmogui gal kiek nenatūrali, visada tai pristabdoma meilės, net pasmerkos neišsiskleisti... bet pabaiga nenuvylė, tikėjausi Tos beviltiškos pergalės Vilties. 5 Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 11:49
Nuar mėgsta rašyti ilgus komentarus, ar ne? Nes aš irgi mėgstu :). Imkit atgal savo vaistukų :
Pamenu autorė bandė gąsdinti, kad rašys siaubiaką, kurio neskaitysiu. Labai laukiau tokio siaubiako. Aurimas siaubiaką pamatė, aš... Aš nepamačiau. Man priminė tą filmą su DiCaprio „the beach“. Ten siaubiako ir fantastikos man atrodė panašiai. Gal tikrai reikėjo, kad tekstas būtų ilgesnis, nes dabar, man rodos, kai kurios scenos be reikalo kažkaip negailestingai sutrumpintos ir neatlieka savo funkcijos gąsdinti, graudinti, žavėti ar apskritai sukelti bet kokį jausmą. Tai ypač pasakytina apie tas daugiausiai įtampos turinčias turėti kovos scenas. Ypač užkliuvo pati pirma su ryklio užpuolimu. Kai galėjot augint įtampą, gąsdint skaitytoją, o paėmėt ir… purpt, viskas. Atpasakojimo stilium, tarsi čia būtų ne ryklys puolęs, o koks vabzdys į stiklą atsitrenkęs. Žiūrint nuo pradžių... „ar galima surasti viešnamyje likimo tau skirtą viso gyvenimo meilę? Jei ir galima, tai visiškai atsitiktinai, nes jos neieškai ten, kur meilės neturėtų būti. “ tokia visai nelabai ta pradžia, būčiau nepasižadėjus paskaityti, labai galimas daiktas, kad ties pirmu sakiniu noras skaityti būtų pasibaigės. Ar būtinai reikėjo taip pradėti? Tuo labiau, kad daug geresnis sakinys pradžiai yra visai šalia – antroje pastraipoje. Net ir siekiant išpildyti konkurso sąlygas, jis puikiai tinka. Mergaitė, gražuolė – ko tai nelabai skaniai skamba. Angliškas “girl” tai gal sueitų, lietuviškas “mergaitė”… kažkaip… Tuo labiau kad jai 20 metų (net atsipūčiau kai perskaičiau :)) “Prieš tris mėnesius Gebenė, taip mergaitės vardas yra verčiamas į lietuvių kalbą, šventė dvidešimtąjį gimtadienį. ” – tai kaip čia išeina, kad ji vis dar švenčia? Ir jei ji tris mėnesius laikė kambary pripūstus prezervatyvus, kodėl niekas to nepastebėjo ir jos nepasveikino? Ir jei Aurimas lankosi viešnamy jau 4 mėnesius, kodėl jos nepasveikino anksčiau? O gal čia aprašoma prieš 3 mėn buvęs įvykis? Jei taip, tada nežinau iš kur turėjau, kaip skaitytojas, suprasti. Apskritai tekste sunku susigaudyti kada vyksta veiksmas – tai “tą kartą”, tai “prieš du mėnesius”, paskui vėl lyg apie kitą laiką. Tas pokalbis apie žmones –ryklius. Juk aprašinėjate realybę, daktatus, ne kažkokią pasakomis tikinčia čiabuvių gentį – kodėl, kas priverčia Aurimą taip greitai ir absoliučiai patikėti šita istorija apie padarus apie kuriuos “mokslininkai teigia, jog […] išnyko dar aštuonioliktame amžiuje”? :) Ta fantastinė pasakojimo dalis kažkaip geriau įrišta turėjo būti. Bet ot kankinimo metodas užtat! :) Gal ir visai gerai skambėtų prakeikimas: „kad tave kiaulės užčiulptų!“ :D Žodžiu... Nu ką aš galiu pasakyti... Siužetas buvo įdomus, skaitydama baisiai nedūsavau, prie to, kas strigo pasikabinėjau, o kita buvo gerai. Bet šį kartą iš manęs tikrai ne 5 (bet ir tikrai ne 1 :D) bet dar pagalvosiu ką čia spaust ir ar spaust (gi niekas neverčia jei nenoriu). Ok, einu meškiuką skaityt. Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 11:38
Pirma dalis ("realus pasaulis"), pasirodė labai gerai. Puikūs personažai. Mane užkabino tie Aurimo [ar čia kažkokia užuomina? hi hi] pasvarstymai apie vyro pareigas ir epizodas su Ivy keksiuku bei jos pastangos parodyti savo "šlykštumą". Tokie elementai tikrai verčia galvoti apie stiprų veikėjų psichologinį portretą ir tai duoda reikšmingo svorio tekstui.
Plius visos kitos detalės, kurios verčia manyti, kad arba autoriui aprašoma aplinka žinoma, arba jis puikiai ją įsivaizduoja. O štai antroji dalis su ryklių pasauliu kažkaip išskydo. Aš nesugebėjau suvokti, kas tai per gentis. Ar jie žmonės, ar rykliai? Ar jie tik garbina ryklius, ar jie realiai fiziškai yra kažkuo panašūs? Taip, buvo užuomina apie nugaros peleką, bet ji, nepadariusi įspūdžio Aurimui, kažkaip taip ir nupleveno, nesuteikusi didesnės reikšmės. Tas pat su aukojimo ritualais: tai kodėl vienus jie pirma sušeria kiaulėms (Avinėlių tylėjimo įtaka?), kad nesuteiktų aukoms per didelės garbės, o merginą jau pateikia "cielą"? Kur dingsta kartu su Ivy ant plausto buvęs rykliažmogis, kai priartėja Aurimas? Va tokios detalės, kurios verčia galvoti, kad arba autorius pats ne iki galo įsivaizdavo aplinką (negalioja epizodui su jaunomis kiaulaitėmis - man čia išvis kažkaip nejauku paliko, pagalvojus, iš kur tokios žinios/mintys/idėja), arba paskubėjo ją perteikinėdamas ir išmuša iš vėžių. Niekaip negaliu apsispręsti, kaip įvertinti visumą esant tokiam dvilypiam įspūdžiui :-) Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 09:49
Oh well. Su Resident Evil prieskoniais ir rožėmis nubarstytais romantikos takeliais... Sakyčiau, Nuar pats laikas būtų išmokti retsykiais atsisakyti ypač rimto pasakojimo stiliaus, nes jis pradeda varginti. Kiekvienas naujokas ir daugiau nei pusė senbuvių niekaip neišlipa iš šio stiliaus, pamiršdami begales kitų, ne tokių sunkių. Ir aš tikrai netikiu, kad neskaitėte nė vienos knygos, kur viskas būtų parašyta "šviesiau".
Suprantu, kad čia siaubo žanras, kuriam būdingas smulkmeniškumas, bet visgi ir tokiam yra alternatyvų. Bet aš nevertinsiu šį kartą už stilių. Kūrinys turi šiek tiek daugiau įvairovės nei Meškiuko darbas, tačiau reikia pastebėti, jog labai jaučiama dvikovos rėmo įtaka. Jei ne tas rėmas, įtariu, siužetas būtų nuvairavęs į šiek tiek natūraliau atrodančias lankas. Nes dabar tas pusiau ryklių pasaulis atrodo gerokai primestas. Sunkoka suprasti, kaip yra išpildytas tas "atsitiktinumas". Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-09 00:00
Dvikova tarp Meškiuko ir Nuar.
Meškiuko man parinkta tema - "Atsitiktinumas"-Tamsioji fantastika-Veiksmas vyksta tiek fantastiniame, tiek realiame pasaulyje. |
  |
Nuar
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |