laiškas

skaitau lange raštuotą gruodžio laišką,
įrėmintą tarp balzganų lašų
ten įrašytas šaltas jausmo alkis,
jis glaudžias prie manęs
aš pašiurpstu

nuo nerimo dygaus prisilietimo
neperskaitytų padrikų minčių lietaus
lyg rimbu čaižo vidų iki kraujo –
beviltiška...
beprasmė atgaila gyvybės neatgaus

dar daug žiemų rašys bespalvius laiškus,
kol laikas tirpstantis raides išgrauš
išbluks prasmė ir adresato vardas
užantspauduotus atmintim
dangus juos užmaršties lietum nuplaus

su jo lašais šilta vilnis atplauks...

o sniegenos linksmai už lango siaučia –
žiemos jos dukros - nesiilgi jos lietaus.