Iš persirengimo kambario

Pirštai šoka paskui vakaro eiles,
Truputį susirūpinus skaičiuoji žaizdeles.
Ir klausi savęs, nors atsakymą žinai -
Tai laimė?

Nusipirkai daugybę šypsenų parduodama savą,
Ir visas ilgesys staiga pranyksta kaip į balą.
Žinodama, kad durys dar atvertos klausi -
Tai aš?

Pasibaigus spektakliui ir kai dangus jau tamsus,
Pažiūrėjai į tuos keistus sutverimus - į savo draugus.
Tu skaitei knygą apie meilę, bet nežinai -
O gal rytoj...?