peleninė rožė

lydėdama metus pavėjui
jaučiu dar gyvą aromatą
peleninės rožės
sudžiovinau ją knygoj
apie keistą meilę
prisimenu, kaip man ją dovanojai
tai buvo taip seniai
kad laikas  mums atleido
... visas kaltes.

iš kito laiko
sugrįžta vaizdiniai
suakmenėjusiais prisiminimais
lyg antkapiais sustoja į galingą eilę.
jų šaltus kūnus
aš liečiu svajonių pirštais
jie man gyvi dar
sminga sielon peiliais
... daugės randų.

bet aš jausmus paleisiu...
klajoti po viltingus
džiaugsmo klonius
ir alkanom rieškučiom
godžiai rinkti saulę –
jau blėstančią,
bet skubančią gyvybės tiltais
padovanoti šilumos
vėl atrastam
iš nuojautų pasauliui.
... vėl plaks karšta širdis.

tik peleninė rožė dvelks šalta apgaule