Kur čia pasislėpti?

Netikėtai ištryško ašara. Tarsi būtų suveikusi kokia hipnozė verkti. Atrodo, nieko graudaus nei skausmingo nebuvo. Bet ji riedėjo skruostu. Bandydama suvaidinti slogą griebiausi servetėlės ir pradėjau neva valytis nosį, kad tik šalimais sėdėjusi moterėlė jos nepastebėtų. Ir nepradėtų lįsti man į “dūšią”.  O gal ji kokia aiškiaregė? Gal ji man ją ir išspaudė? Vis ieškojo centų po kišenes, kad galėtų atsiskaityti už knygą. Tą akimirką aš pakilau ir pasakiusi, kad neieškotų, palikau jai knygą matydama jos susižavėjimą. 

Ne viskas pinigais matuojama. O ir Plaštakė ne visada Plaštakė. Gal tai toji akimirka kai sparnai tvirtėja? Kai gyvenimas grūdina. Kai supranti, kad ne kiekvienas sapnas pildosi...