*220302262017

Visa tai esti laiko švaistymas.
Tiek laiko, Tiek kančių, Tiek klausimų.
Neužtikrinta mintis. Neužtikrintas sprendimas.
Užtat drąsus, per visą drobę išsijuosęs, ar kvadratėlis po kvadratėlio lipdomas.
Marios laiko, visos jūros... Ir vis perniek.
Paklydėlis tik ieško prasmės.
Ieško kaip laiką užmarinuot, lig išmuš paskutinioji.
Tyla. Nė žodžio suprantamo. Nė sakinio perskaitomo.
Suplėšytų nuotraukų skiautės, simboliai, paslaptys.
Vadina anas tai tiesa.
Pats žvelgia it sienon.
Žvelgia ir nesupranta, kur tas laikas, kur ta prasmė paklydo.
Žvelgia.. ans.. ir tęsia...

Tas laikas... Tas mum gyventi skirtas laikas...
Ir pasaulis.. Ir legendos. Ir istorijos, apie valteles, ežerus, stotis ir negrįžtančius traukinius. Apie stotis ir sustingusį laiką. Apie amžinybę, ir gerklėj įstrigusį žodį antai. Tyla. Šachmatų lentos po kojom. Žirgai, rikiai ir damos.
Aukos, puodeliai ir laikas. Pragertas laikas popieriuje. Išdžiuvus prasmė. Likus pati sau paslaptim.
Štai lapas, štai žiedai du. Ir žmonės pasauliuos liudiją žinią, jog žino, apie ką tai. Kas ten žino kas anų galvose. Kur tie paklydę.
Tik dūmai. Tik dūmai tiesa. Tu uždegi. Degi. Įtrauki, ir matai kaip jau galas. Štai prisijungi, prie kitų lavonėlių. Lig susitvarkys su jum bejausmis laikas.

215402262017
***

Kaip seniai aš paklydau.
Kaip seniai nebėr ko rašyti.
Kaip seniai esu tik pats prieš veidrodį.
Tik pats prieš laiką, tik pats prieš save.
Štai drobės glušina protą.
Viena antra trečia.
Ir lyg užsimiršti.
Ko tu čia.
Ką ten matai.
Ką nutapyti bandei.
Vis stovi su teptuku prieš senąsias drobes ir meluoji.
Visai ten buvo netaip.
Vis grožis tave pasiglemžęs.
Privertė susitaikyt su logika.
O gi nesamonės tikros prieš tavo akis tatai vyko, o gi visai nesuvokiama akimirka buvo. Ir vis taisai taisai taisai. Kol visai nuklysti. Kol visą tiesą pamiršti. Kol tavo drobėj, paskutiniam sluoksnį tik melas.  tik melas.
Kartais imi spaudi klavišus. Primaigęs atsitiktinių raidžių trinis jas dėl ritmo. Vis kažkokia tiesa. Kol skamba šis jazz'as. Kol neša mintis. Kol

esi čia.


***
215902262017

***


Silpnas žmogus.
Galiu būti tik ten arba ten.
Galiu tik kantriai saugot,
Arba kantriai naikint.
Negaliu tinkamam metui, būti kuo reikia.

Žvelgiu drobėn, matau, jog melas.
Ir lipdysiu ant kelių, dėmę ir dėmę.
Kol užliūliuos, kol tiesą pamiršęs drobę pamilsiu.
Galiaus atsistojęs peržegnosiu dar vieną klaidą
Nusisuksiu, kol dar tiesą žinosiu,
Nusisuksiu ir tarsiu, kad tokia ta auka.
Auka tiesai.
Galiaus grožiui,
Paaukoji tą tiesą.

***

Atgal į pradžią kvailį
Atgal.
220302262017