*153402252017

Ramiu žingsniu,
Per lūžtantį ledą.
Lengvai einu,
Ten kur baigiasi žmonių pėdos.

Grumstai,
Išvirtę kelmai,
Neužmigę upeliai,
Kartkartėm žalia išnyra samana,
Tarp vakarykščio sniego.

Rodosi civilizacija,
Miestas,
Nesuskaičiuojamos rasės,
Rūšys ir vados,
Tuo pačiu keliu įžengia į aną pasaulį.

Čia tvyro tyla.
Kartkartėm sutraška, kur sučiulba,
Bet vis nematai.
Už nugaros prabėga,
Apsisuki -
Nebėra.

Žengi.
Ieškai šventovės.
Žinai, jog ten turi žydėti mirtis.
Tarp baltumynų terandi raguočius,
„Lanko paparčius? „
Pamąstai, bet drįsti palikt anuosius ramybėj.

Pažįstamas takas,
Tą nakt prieš metus,
Mane jie buvo į kampą įsukę.
Upe pabėgau.
Šią dien, klaidos nekartojęs,
Einu keliu.

Peržengus upę gerųjų pasaulis lieka nugaroje,
O toliau tik dvasios,
Ir tie kur nepažinti tankmėj
Tūno.

Dar pora kryžkelių ir Kalnas
Kalnas.
Aš esu Kalno.
O Kalno nėra.
Visi ten buvę,
Niekas nežino kaip rast.

Ačiū Tau.
Ačiū Tau.
Ačiū.
Nusilenkęs palieku


153302252017