Upė

Mano krištolo upė -
retsykiais ją regiu sapnuose
neriu jos gelmėn pasisemti stiprybės
aš noriu būti kaip ir ji -
lėta, stipri, kantri ir išmintinga

Tai - mano tėviškės upė
tu stovi vienmarškinis
atsimerki ir matai
tik drumstą vandenį
ir kranto smėlį

Sulyg paukščiu
ištrūksta laisvėn
pakimba virš vagos ir nuvingiuoja
kartu su upės vandenimis
sena daina :

"Ant aukšto Nemuno kranto
Užkursim vidurnaktį laužą
Sėdėsim rimti ir tylūs
Rankom apglėbę kelius

Žiūrėsim, kaip kibirkštys kyla
Į aukštą ir gilų dangų
Brangieji - tai mūsų metai
Mūsų valandos, dienos, minutės

Girdėsim - ant kito kranto
Dainuoja pažįstamą dainą
Nejaugi jau mūsų dainos
Iš lėto apleidžia mus?

Ir ūktels kažkas iš tolo
Suklusę mes atsiliepsim
Tikėdami - mūsų ieško
Žinodami - nesuras"