*150902222017

O būta taip,

Kėdė viduryje kambario skirta pasmerktiems
Lubos bevilčiams,
Grindys nesusipratusiems,
Kava svajokliams.

Ir kol laiko nebuvo,
Būta ramu.
Varpui nuskambus,
Prasidėjo esatis.

Ir Lubos pratrūko,
Ir Grindys įgriuvo,
Ir Viešpats pagauti mėgino,
Ir Nelabasis vijo.

Kritęs į niekur,
Kosmose prasmego,
Lijo garsais,
Lijo plytelėm,
Lijo traukiniais,
Svajonėm, bėgiais, Horizontais, Debesim ir upėm lijo.

Ir kas ten svarbu,
Tuščioj galvoj.
Varpas skambėjo,
Laiką skelbė.

Toliau ten žemė,
Po žeme žemė,
Upė po žeme,
Po žeme žemė.

Po ežeru mūzos,
Po mūzom žemė,
Po žeme, nei laikas,
Nei traukiniai,
Nei dūmai, nei dangus,
Nei ežeras, nei valtelė,
Nei šamanai ir kiti išprotėję,
Po žeme žemė.

Taip klydo paklydo priklydo,
Kvailiai ir kiti išprotėję,
Taip tyliai,
Atsakymo nežinoję,
Taip šypso šamanas.
...

Tyla

...

Svečias atnešęs degtukų,
Pardavė savą gyvenimą,
Jog imtų ir pamirštų.
Jis ranka išmetė kauliuką,
O šamanas atsakė kiek metų anas kentės.
Žmogus juodu liežuviu
Priminė iškilminingai -
Atminkit - jog jūs visi mirę,
Ir po gurkšnio apvertė puodelį.
Actas ugnim išdegino žiedą.
Žiedas rankoj,
Žiedas galvoj,
Žiedas po žeme.
Stojo tyla.

Ir žurnalistui ežeru išėjus,
Svečias viską pamiršo.

150902222017