baltais žiedais
geltonų medžių
tirpstanti žiema..
mėlyno puodelio dugne
spindi...
viltis,
ne didesnė už sprindį
joja..
laukiniais arkliais
krauju raudonuojančių upių
pelenais nubarstytais krantais
neša
Ten, kur...
ir niekas negirdi.
"trakšt", kai
surūdijus spyna
užrakina tau širdį