sidabrinis bučinys

aš meluoju net sau
kad neskauda
ištrins laikas... neperštės...
sugis...
sukietės vėlei žemė po kojom
į krantus savo upės sugrįš

laikas bėgs
ne dienom jį matuoju
metų juostom keliaus ilgesys
degins plienu
skalaus skausmo jūrom
atmintim neištrinta bandys

aš meluoju net sau
kad nenoriu
negaliu būt šalia nors darsyk
protas kirčiais man sielą kapoja -
į save be dvejonių sugrįžk

nemeluosiu.
tavimi tik alsuoju
kaip grįžęs laisvėn kalinys.

... nors dar jaučiu,
kaip vaiduokliškai lūpom klajoja
tavo sidabrinis Judo bučinys.