drugelių užkalbėjimas

pažadinsiu tave
tik bučiniu švelniu palietus lūpas.
tik nieko nesakyk
nevirpink oro blakstienų mostais
te ramiai plevens
aplink drugiai -
margi dienos šaukliai,
iš nerimo ištrūkę
atskridę atsigert jausmų
skaidraus vandens... te tavo lūpos
taps palaimos uostu –
nutūps pavargę,
jaukiai prisiglaus
jie taip ilgai klajodami ieškojo
žmogaus širdies, gaivios kaip po lietaus.
prijaukinau drugius
galingais burtais užkerėjau
pamaitinau nektaru
girdžiau medumi
dabar jie tavo
tarp gležnų sparnų sudėjau
brangiausia, ką turiu savy.
---------------------
matai, drugeliai jaukūs.
senovės maldomis jie užkalbėti
šalnos nepalytėti
nebijantys rudens
jausmo gaivos į dangų pakylėti
virš tavo sielos jie
manimi plevens.