Laisvai Lietuvai

Tu sugrizai Tevyne mano is lageriu, siurpios tremties. Virs laisves aukuro suplevesavo liepsnele meiles ir vilties, Tvirta ranka padangia remia, ranka ispancioto zmogaus, manes nepersodins I kita zeme nenoriu prieglobscio pigaus. As savo Teviskej gimtojoj neieskau priesu tarp savu, akmens uzanty nenesioju ir nekeiciu kasdien spalvu. Tava dvasia prekiavo daug kas-smutkeliais, kryziais pakeliuos.., Tik tu viena likai be kaukes, gyva likimuos dideliuos. Buk akyla, Tevyne, mano prie aukuro sventos liepsnos, kol aistiska ugnis plevena-tol vienas tukstanti atstos.