Varnų sanbūrio atgarsiais
skamba mirties šulinys,
kyla dulkių sūkuriais
juodi nakties sparnai.
Kraujas trykšta iš akių,
snapais kapojamos galvos,
visai kaip žmonės be minčių,
kovoja dėl atliekamos bėdos.
Naikina savus gyvenimus -
maudosi išmatų jūroje -
sumerkusios savus nuplyšusius sparnus
gyvybės bando semtis.