šventas melas

mano džiaugsme
kuriam tavęs nėra
nebesišypso vienišos minutės
o kažkada kvatojom... kad žolė žalia
kad groja mums žiogai
ir žvaigždės ryškios
lyg žemuogėmis kvepiantį rugpjūtį

ir liko manyje
akimirkų suma
padovanojusi prisiminimų liūtį
kad buvo dargana
o tu tokia netrikdomai šalta
pagrobus ateitį
ėjai gatve tolyn be nuoskaudos trupučio

tam liūdesy
kur tu esi
man laikrodžiai meluoja
kad tai tik trapūs praeities likučiai
kad laikas tirps
bet bus dar vėl...
žavinga dargana palaiminta lietaus
su žaliomis akim viliojančio rugpjūčio
......
tik aš nebetikiu šventais melais –
saldi iliuzija
ji visada trumputė