Upė

Yra upė
Mano atminty
Upė džiaugsmo
Ir dainų
Kai mes buvom
Kartu
Ar meni
Upė šnara
Upė ošia
O aš ant skardžio
Atsisėdęs
Saulės atokaitoj
Po senu medžiu
Šias eiles dedu
Ašaros pasirodo
Akyse
Vis mąstau
Kaip buvome
Drauge
Žaidėm pievoj
Ir maudėmės
Rėvoj
Tu buvai
Tokia meili
Dabar atminty
Jaunystė gili
Ir lengva
Kaip plaukia
Vanduo rėva
Ir meilė
Rodos buvo
Tikra
Kur ji
Paklausiu vien sau
Suprantama upės
Kalba
Kur dingo
Švelnūs žodžiai
Tu juos moki
Juk tada parodei
Bet rimsta
Širdis krūtinėj
Liūdesį supranta
Štrichai paskutiniai
Tačiau upė guodžia
Ir upė gydo
Gaivaus oro
Sočiai
Ir saulė lenda
Virš medžio
Šydo
Atsigulu
Ir ramiai užmiegu
Pailsau gailiai verkti
Prisidengęs veidą
Patalu savu
Pamažėl
Lėgsta širdgėla
Karti
Užliūliuoja
Upės šnarėjimas
Ir pieva arti
Kai pabusiu
Neieškosiu tavo
Veido vaiskaus
Per daug skausmo
Lietaus sulauksiu
Ir jausmo
Kad su upe
Visada smagu